Vasaros atostogas Veterinarijos akademijos studentai iškeitė į praktiką

Veterinarijos specialybė Lietuvoje šiuo metu nėra populiariausia, bet viena iš daugiausiai pritaikomų šiandienos gyvenime, mat šios srities specialistai gali dirbti įvairiausius darbus. Kad šiandieniniai Lietuvos studentai nori tapti ne vien teisininkais ir vadybininkais, įsitikino Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pagėgių poskyrio vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Zenonas Komskis, šiuo metu padedantis praktiką atlikti trims veikliems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos auklėtiniams.

Praktikantai (iš kairės) Indrė Rudokaitė, Mingaudas Urbutis ir Gabija Grašytė „Lumpėnų Rambyno“ fermoje su jos vadovu Remigijumi Kelneriu ir Pagėgių poskyrio vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-inspektoriumi Zenonu Komskiu.

Į darbą su dviračiu
Vienas iš jų – klaipėdietis Mingaudas Urbutis. Veterinarijos akademijoje trečiakursis praktiką atlieką Piktupėnų žemės ūkio bendrovėje. Kaune besimokantis praktikantas Pagėgių savivaldybėje atsidūrė pasinaudojęs Žemės ūkio praktikų akademijos paslauga. Tai Informacijos centro rengtas projektas, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje susitiktų žemės ūkio įmonės ir ketinantis studijuoti, besimokantis ar neseniai mokslus baigęs jaunimas.
M. Urbutis jau spėjo pats pajusti, kad dirbti ūkyje nėra lengva. Pirmosiomis darbo savaitėmis, kai mokėsi melžti karves, vaikinas keldavosi net 3 val. ryto ir su dviračiu iš Lumpėnų mindavo pedalus į darbą ŽŪB „Piktupėnai“. Dabar praktikantui nebereikia taip anksti keltis – girdyti ir šerti veršius jis pradedą 6 valandą.
„Mano šios vasaros tikslas yra susipažinti su fermos pagrindiniais darbais ir kaip jie teisingai turėtų būti atliekami. Rekomenduoju savo bendrakursiams ir kitų kursų Veterinarijos akademijos studentams kreiptis į Žemės ūkio praktikų akademiją, kuri labai padėjo ieškant vietos praktikai. Praktinis darbas turėtų padėti apsispręsti dėl tolimesnių planų veterinarijos srityje“, – pasakojo vasaras kaime leisdavęs ir veterinarijos gydytojo specialybę pasirinkęs M. Urbutis.
Pasak ŽŪB „Piktupėnai“ pirmininko Alvydo Lešinsko, nebėra daug specialistų, kurie galėtų dirbti ir prižiūrėti fermas, todėl labai svarbu, kad jaunoji karta savo noru mielai atlieka praktiką ir noriai mokosi naujų darbų.
„Būsimieji veterinarijos daktarai turi išmanyti visus darbus: girdyti galvijus, šerti, sėklinti ir panašiai. Būtent todėl pas mus dirbantis praktikantas jau mėnesį laiko melžė karves, o šiuo metu girdo veršius. Pradėjęs dirbti Mindaugas buvo „žalias“ praktikantas, bet užsispyręs ir motyvuotas. Noriai visko mokėsi ir dabar jo darbu aš esu patenkintas“, – sakė A. Lešinskas.

Šią vasarą Mindaugas Urbutis ne tik išmoko mechanizuotai melžti karves, bet ir suprato, kad tai anaiptol nėra lengvas darbas.

Pavadavo fermos vedėją
Žemės ūkio praktikų akademijos projekte dalyvavo ir Indrė Rudokaitė. Trečią kursą sėkmingai veterinarijos akademijoje baigusi studentė praktinių įgūdžių įgyti atvyko į Lumpėnuose esantį žemės ūkio kooperatyvą „Lumpėnų Rambynas“. Praktikantė džiaugiasi sudarytomis labai geromis sąlygomis dirbti ir ragino kolegas nesnausti – kuo greičiau akademijoje įgytas žinias pamėginti pritaikyti praktikoje.
Pasak studentės, ji neplanavo tapti veterinare, bet siekdama aukštojo universitetinio išsilavinimo įstojo mokytis būtent šios specialybės, kuri jai laikui bėgant ėmė patikti. Praktiką ji atlieką jau antrus metus iš eilės. „Lumpėnų Rambyno“ fermos vedėja Dalia Kelnerienė pastebėjo, kad I. Rudokaitė puikiai moka naudotis kompiuterinėmis programomis. Atsakingai dirbdama studentė įgavo pasitikėjimą ir net laikinai ėjo fermos vedėjos pareigas, kol D. Kelnerienė atostogavo.
„Pas mus dirbusius praktikantus vertinčiau teigiamai. Jie – žingeidūs, noriai visko mokosi, nebijo visokio darbo. Suprantu, kad viena yra, kai mokaisi teorinių žinių, o visai kas kita, kai jas tenka pritaikyti praktikoje. Nesvarbu kokią specialybę pasirinkti, svarbu – būti geriausiam. Gerai atlikdamas savo pasirinktą darbą, tu visada būsi reikalingas, gerbiamas ir gyvenime nepražūsi“, – sakė ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris.
Vasarą paskyrė praktikai
Gabija Grašytė šiemet jau atliko laboratorinę praktiką ir dirbti į Pagėgius, atsisakiusi savo vasaros atostogų, atvyko savanoriškai. Ketvirtą kursą baigusi studentė pasakojo, kad Veterinarijos akademijoje mokytis reikės 6 metus, o baigus mokslus pakliūti į rezidentūrą nebus labai paprasta, todėl norint įgyti praktikos tenka ieškotis darbo ir praktikuotis savo iniciatyva.
Kaune gyvenanti G. Grašytė iškeitė didmiesčio šurmulį ir vasaros atostogas į darbą Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pagėgių poskyryje. Ketvirtakursė iš pradžių nebuvo užtikrinta, kokią veterinarijos veiklos sritį pasirinks, bet laikui bėgant suprato, jog norėtų dirbti su stambiais gyvūnais, mat jų gydymas yra sudėtingesnis ir įdomesnis.
„Ateityje norėčiau dirbti galvijų ūkiuose. Labiausiai domina chirurgija, bet iki to dar laukia ilgas kelias. Dirbu Pagėgių savivaldybėje antrą savaitę. Tai pirma mano vasara, kai nusprendžiau atostogas paskirti darbui bei praktikai. Todėl nė kiek nesigailiu, mat čia darbuotis man patinka, žmonės su kuriais tenka dirbti, visada noriai padeda ir viską aprodo“, – pasakojo G. Grašytė.
Pasak Z. Komskio, privatūs veterinarijos gydytojai nelabai nori priimti praktikantų, siekdami išvengti konkurencijos ateityje. Jo manymu, praktikos organizavimu Veterinarijos akademijos studentams labiau suinteresuota turėtų būti pati valstybė, mat ateityje gali pritrūkti šios specialybės specialistų. Praktikantų mokymas reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių investicijų, ateityje tai turėtų atsipirkti.
„Priimdami į darbą Veterinarijos akademiją baigusius studentus visi nori, kad jie būtų su darbo patirtimi ir gerai išmanytų darbą. Bet ką daryti ką tik mokslus baigusiems studentams? Kur jiems įgyti tos praktikos, kai ne visur juos priima padirbėti ir įgyti praktinių įgūdžių? Būtent todėl noriu pasidžiaugti, kad Pagėgių savivaldybėje mums pavyko sudaryti sąlygas gauti patirties šiems studentams, kurie galbūt ateityje sugrįš čia dirbti“, – kalbėjo Z. Komskis.

Simonas SKUTULAS

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite