Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tačiau ar tikrai verta skubėti?

Kasmet, artėjant balandžio mėnesiui, vairuotojai jau planuoja keisti padangas į vasarines. Visgi, ekspertai pataria neskubėti ir žiūrėti ne į kalendorių, o į orų prognozes ir situaciją keliuose. Šiemet fiksuota itin daug nuostolių, kai dėl duobių buvo apgadinti automobiliai, o vasarinės padangos yra dar lengviau pažeidžiamos, todėl jas pakeitus nuostolių skaičiai galimai dar augtų. Ir tai ne vienintelis argumentas, ką svarbu šį pavasarį žinoti vairuotojams.

Vasarinės padangos – dar mažiau atsparumo duobėms

Baigiantis kovo mėnesiui, vairuotojai ima rūpintis padangų keitimu. Dygliuotos padangos turi būti pakeistos iki balandžio 10 d. Žiemines padangas rekomenduojama keisti į vasarines nuo balandžio 1 d.

„Vis dėlto, keisti žiemines padangas vasarinėmis nuo balandžio 1 dar tikrai nėra būtina. Mes savo klientams siūlome kiek palaukti ir neskubėti, ypač šiemet. Visų pirma, kelių būklė šiuo metu išties sudėtinga ir tai matome iš nuostolių skaičių, kurie fiksuoti dėl duobių keliuose. Šiemet jau išmokėjome daugiau nei 240 tūkst. eurų nuostoliams dėl duobių keliuose padengti. Maksimali išmoka šiemet viršijo net 11 tūkst. eurų sumą.

Dažnai vairuotojai keičia ne tik padangas, bet ir turi žieminius bei vasarinius ratlankius, todėl vasarinės padangos yra dar mažiau atsparios duobėms keliuose. Tam daugiausiai įtakos turi tai, kad vasarinių padangų ratlankiai yra didesnio diametro, mažesnis padangų aukštis, mažiau gumos, lyginant su žieminėmis padangomis, todėl vasarinės padangos mažiau sugeria smūgį, jei vairuotojas įvažiuoja į duobę“, – situaciją komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Anot draudimo eksperto, paskutinius kelis mėnesius oro temperatūros šuoliai buvo tokie, kad kiekvienas mažiausias asfalto įtrūkimas matyt tapo duobe.

„Šalyje turėjome nemažai kritulių, ledo, temperatūrų pokyčių, o kai viskas pradeda tirpti – bėga ant kelio dangos. Tuomet naktį pašaldavo, visi asfalto įtrūkimai ir nedidelės duobelės dar labiau ardėsi dėl besiplečiančio ledo. Duobių buvo nemažai ir pernai, taip pat šių metų pradžioje, tačiau prasidėjus dideliems temperatūrų pokyčiams – situacija pavasarį tapo dar blogesnė.

Jei dabar žmonės pasikeis padangas į vasarines– nuostolių skaičiai gali dar augti, nes jos yra plonesnės ir brangesnės, greičiau pažeidžiamos įvažiavus į duobę, nei kad žieminės, todėl vertėtų palaukti“, – sako Giedrius Petrikas.

Kodėl svarbi kokybė ir kada padangas keisti geriau

Kaip teigia ekspertas, žmonės daug dėmesio skiria žieminėms padangoms, tačiau ir kokybiškos vasarinės yra itin svarbu, todėl prieš važiuojant į servisą būtina įvertinti, į ką jos bus keičiamos.

„Sena padangos guma jau gali neturėti tokio gero sukibimo su asfaltu, kaip kad nauja ir kokybiška. Su senomis vasarinėmis padangomis ilgėja ir stabdymo kelias. Taip pat pavasarį būna daug balų, užsilikusio nuo žiemos žvyro, keliai dar būna smėlėti, todėl vasarinių padangų kokybė yra itin svarbi, norint išvengti eismo įvykių“, – apie kokybiškų padangų svarbą komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Giedrius Petrikas sako, kad per anksti pasikeisti iš žieminių į vasarines padangas gali būti rizikinga dar ir dėl to, kad balandžio mėnesį, ypač pirmoje jo pusėje, naktį dar sulaukiame šalčių, ryte kelias būna pašalęs, taigi auga avarijų tikimybė.

„Orientuotis galime pagal kelių būklę ir oro temperatūrą – jei ši ankstų rytą jau siekia 7 laipsnius šilumos, vadinasi tikrai galima keisti padangas. Pavasaris kelininkams būna laikotarpis, keliantis išties daug iššūkių. Todėl kai taip stipriai nebesvyruoja oro temperatūra – daugiau tikimybės, kad kelių būklė jau yra tvarkingesnė ir nebereikės jaudintis dėl sugadintų vasarinių padangų bei kitų automobilio detalių“, – sako G. Petrikas.

„Lietuvos draudimo“ informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite