Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tačiau ar tikrai verta skubėti?

Kasmet, artėjant balandžio mėnesiui, vairuotojai jau planuoja keisti padangas į vasarines. Visgi, ekspertai pataria neskubėti ir žiūrėti ne į kalendorių, o į orų prognozes ir situaciją keliuose. Šiemet fiksuota itin daug nuostolių, kai dėl duobių buvo apgadinti automobiliai, o vasarinės padangos yra dar lengviau pažeidžiamos, todėl jas pakeitus nuostolių skaičiai galimai dar augtų. Ir tai ne vienintelis argumentas, ką svarbu šį pavasarį žinoti vairuotojams.

Vasarinės padangos – dar mažiau atsparumo duobėms

Baigiantis kovo mėnesiui, vairuotojai ima rūpintis padangų keitimu. Dygliuotos padangos turi būti pakeistos iki balandžio 10 d. Žiemines padangas rekomenduojama keisti į vasarines nuo balandžio 1 d.

„Vis dėlto, keisti žiemines padangas vasarinėmis nuo balandžio 1 dar tikrai nėra būtina. Mes savo klientams siūlome kiek palaukti ir neskubėti, ypač šiemet. Visų pirma, kelių būklė šiuo metu išties sudėtinga ir tai matome iš nuostolių skaičių, kurie fiksuoti dėl duobių keliuose. Šiemet jau išmokėjome daugiau nei 240 tūkst. eurų nuostoliams dėl duobių keliuose padengti. Maksimali išmoka šiemet viršijo net 11 tūkst. eurų sumą.

Dažnai vairuotojai keičia ne tik padangas, bet ir turi žieminius bei vasarinius ratlankius, todėl vasarinės padangos yra dar mažiau atsparios duobėms keliuose. Tam daugiausiai įtakos turi tai, kad vasarinių padangų ratlankiai yra didesnio diametro, mažesnis padangų aukštis, mažiau gumos, lyginant su žieminėmis padangomis, todėl vasarinės padangos mažiau sugeria smūgį, jei vairuotojas įvažiuoja į duobę“, – situaciją komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Anot draudimo eksperto, paskutinius kelis mėnesius oro temperatūros šuoliai buvo tokie, kad kiekvienas mažiausias asfalto įtrūkimas matyt tapo duobe.

„Šalyje turėjome nemažai kritulių, ledo, temperatūrų pokyčių, o kai viskas pradeda tirpti – bėga ant kelio dangos. Tuomet naktį pašaldavo, visi asfalto įtrūkimai ir nedidelės duobelės dar labiau ardėsi dėl besiplečiančio ledo. Duobių buvo nemažai ir pernai, taip pat šių metų pradžioje, tačiau prasidėjus dideliems temperatūrų pokyčiams – situacija pavasarį tapo dar blogesnė.

Jei dabar žmonės pasikeis padangas į vasarines– nuostolių skaičiai gali dar augti, nes jos yra plonesnės ir brangesnės, greičiau pažeidžiamos įvažiavus į duobę, nei kad žieminės, todėl vertėtų palaukti“, – sako Giedrius Petrikas.

Kodėl svarbi kokybė ir kada padangas keisti geriau

Kaip teigia ekspertas, žmonės daug dėmesio skiria žieminėms padangoms, tačiau ir kokybiškos vasarinės yra itin svarbu, todėl prieš važiuojant į servisą būtina įvertinti, į ką jos bus keičiamos.

„Sena padangos guma jau gali neturėti tokio gero sukibimo su asfaltu, kaip kad nauja ir kokybiška. Su senomis vasarinėmis padangomis ilgėja ir stabdymo kelias. Taip pat pavasarį būna daug balų, užsilikusio nuo žiemos žvyro, keliai dar būna smėlėti, todėl vasarinių padangų kokybė yra itin svarbi, norint išvengti eismo įvykių“, – apie kokybiškų padangų svarbą komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Giedrius Petrikas sako, kad per anksti pasikeisti iš žieminių į vasarines padangas gali būti rizikinga dar ir dėl to, kad balandžio mėnesį, ypač pirmoje jo pusėje, naktį dar sulaukiame šalčių, ryte kelias būna pašalęs, taigi auga avarijų tikimybė.

„Orientuotis galime pagal kelių būklę ir oro temperatūrą – jei ši ankstų rytą jau siekia 7 laipsnius šilumos, vadinasi tikrai galima keisti padangas. Pavasaris kelininkams būna laikotarpis, keliantis išties daug iššūkių. Todėl kai taip stipriai nebesvyruoja oro temperatūra – daugiau tikimybės, kad kelių būklė jau yra tvarkingesnė ir nebereikės jaudintis dėl sugadintų vasarinių padangų bei kitų automobilio detalių“, – sako G. Petrikas.

„Lietuvos draudimo“ informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite