Vartojimo kredito portfelis augo penktadaliu

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos vartojimo kredito portfelis išaugo šiek tiek daugiau nei penktadaliu – iki 2,4 mlrd. Eur. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas.

„Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Per 2023 m. pirmąjį pusmetį vartojimo kredito davėjai iš viso sudarė apie 250 tūkst. naujų sutarčių ir paskolino gyventojams 745 mln. Eur, arba 70 mln. (10 %) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Vidutinė vartojimo kredito suma siekia 2 900 Eur, o tai yra 150 Eur daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

Bankai ir kredito unijos suteikė 118 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 422 mln. Eur – atitinkamai 7 ir 14 proc. daugiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį. Kiti vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė 135 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 322 mln. Eur – atitinkamai 1 ir 5 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Prie FinTech sektoriaus priskiriamų tarpusavio skolinimo operatorių vartojimo kredito portfelis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, augo 30 proc. – iki 111 mln. Eur.

Tiesiogiai išmokamų, įskaitant mažos vertės, vartojimo kreditų, suteikta už 194 mln. Eur, arba 10 proc. daugiau nei per tą patį laiką prieš metus. Prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai (susietojo vartojimo kreditai) šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 36 proc. visų vartojimo kreditų. Vartotojai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst. šių sutarčių už beveik 126 mln. Eur. Vidutinė tokio kredito suma buvo 3 100 Eur, trukmė – beveik 4 su puse metų, metinė palūkanų norma – 4,7 proc., o visa paskolos kainos metinė norma – 8,7 proc.

Ilgiau kaip 3 mėn. pradelstų mokėjimų dalis vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) portfeliuose minimaliai padidėjo ir šių metų pirmąjį pusmetį siekė 7,6 proc. Bendra susidariusių ne kredito įstaigų įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma sudarė apie 48 mln. Eur, 4,7 proc. visos suteiktų vartojimo kreditų sumos.

V. Cibas pabrėžė, kad šiemet daug dėmesio skiriama vertinimui, kaip vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro, vykdo ar nutraukia kredito sutartis. Lietuvos bankas nustatė trūkumų, susijusių su vartojimo kredito paraiškų turiniu (pavyzdžiui, iš vartotojų renkama informacija yra per daug abstrakti, trūksta kreditingumui įvertinti reikalingų duomenų) ir kredito gavėjų pajamų tvarumu, netinkamu vėluojantiems mokėti klientams siunčiamų pranešimų turiniu ir kita. Lietuvos bankas pateikė rekomendacijas, į kurias buvo atsižvelgta.

2023 m. birželio pabaigos duomenimis, vartojimo kreditus teikė beveik 150 finansų įstaigų: 78 kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos) bei 71 kita bendrovė (vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos). Pastarosios pagal suteiktų vartojimo kreditų sumą sudaro apie 42 proc. Lietuvos vartojimo kredito rinkos.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Taip pat skaitykite