Vanduo klaidų neatleidžia: kaip apsaugoti save ir artimuosius?

skęstaPrasidėjus vasaros pramogų sezonui, ugniagesiai gelbėtojai primena gyventojams, kaip svarbu atsakingai elgtis prie vandens. Praėjusią vasarą ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 31 nuskendusį žmogų, tarp jų – 5 vaikus, 16 gyventojų pavyko išgelbėti.

Daugiausia nelaimių užfiksuota birželį, kai nuskendo 13 žmonių. Liepą gyvybių neteko 10, o rugpjūtį – 8 asmenys. Šiemet birželio mėnesį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 5 skenduolius (tarp jų – vienas vaikas), pernai per tą patį laikotarpį – 11 skenduolių (tarp jų – trys vaikai).

Šį birželio šiltąjį savaitgalį vandenyje  išgelbėti du žmonės. Deja, nepavyko išvengti skaudžių nelaimių: vanduo pasiglemžė vaiko ir vyro gyvybes.

Penktadienį (birželio 19 d. ) 16.48 val., gautas pranešimas, kad Šilutės rajone, Šilo gatvėje, Šyšos upėje, skęsta du vaikai, vienas išgelbėtas, kitas nuskendo. Apie šį įvykį rašyta https://www.pamarys.eu/oficialiai-apie-nelaime-siluteje-ir-kitus-ivykius/ .

Sekmadienį, 14.31 val. pranešta, kad Vilniuje, Vaidilutės gatvėje, 2-ajame Valakupių paplūdimyje, upėje matomas plūduriuojantis vyras, kuriam galimai sutriko sveikata. Ugniagesiai gelbėtojai vandens motociklu nuplaukė iki plūduriuojančio žmogaus ir jį sąmoningos būklės pargabeno į krantą.

Sekmadienį, 16.03 val., pranešta, kad Plungėje, Gandingos HE tvenkinyje, apie 6 m nuo kranto skęsta vyras.  Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, vandens paviršiuje žmogaus nesimatė. Po paieškos darbų ugniagesiai gelbėtojai tvenkinyje rado vyriškos lyties skenduolį apie 50 m nuo kranto, maždaug 3 m gylyje. 

Per daug pasitikima savo jėgomis

Gelbėtojai pabrėžia, kad viena dažniausių nelaimių priežasčių yra per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Skęstantis žmogus dažniausiai negali garsiai šauktis pagalbos ar aktyviai mosuoti rankomis – dažnai jis skęsta nepastebimai ir tyliai.

Vanduo gali suteikti daug džiaugsmo ir malonių akimirkų, tačiau tik tuomet, kai poilsiaujama atsakingai ir suvokiami galimi pavojai. Deja, dalis žmonių vis dar nepaiso saugumo taisyklių, elgiasi neapdairiai ir neįvertina rizikos. Gelbėjimo darbai vandenyje yra itin sudėtingi, o kad skęstantis žmogus būtų išgelbėtas, svarbu, kad jis būtų laiku pastebėtas, greitai iškviesta pagalba ir gelbėtojai suspėtų atvykti laiku. Tokiose situacijose lemtinga tampa kiekviena minutė.

Svarbu nepamiršti, kad poilsis prie vandens visada turi būti derinamas su atsakomybe. Todėl būtina atsakingai įvertinti visas grėsmes ir žinoti, kaip jų išvengti.

Kaip išvengti nelaimių vandenyje?

Svarbiausia – išmokti plaukti. Jei plaukti nemokate, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės.

Venkite maudytis vieni arba nežinomose, nuošaliose vietose. Rinkitės oficialius paplūdimius ar vietas, kuriose yra daugiau poilsiautojų ir budintys gelbėtojai.

Prieš maudydamiesi įsitikinkite, kad aplinka saugi. Nežinomose vietose į vandenį eikite pamažu, neskubėkite nerti ar šokti.

Nepalikite prie vandens ar vandenyje be suaugusiųjų priežiūros vaikų iki 14 metų.

Nerekomenduojama eiti į vandenį iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio.

Po ilgo buvimo saulėje nešokite staiga į vandenį – pirmiausia atsivėsinkite apsitaškydami.

Venkite žaisti vietose, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat vandenyje nereikėtų užsiimti pavojingais žaidimais: nardinti kitų žmonių, tempti juos už kojų ar lipti vieniems ant kitų pečių.

Nesinaudokite plaukimui nepritaikytais daiktais – pripučiamais čiužiniais, automobilių kameromis, padangomis, lentomis ar rąstais.

Jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, į vandenį lipti draudžiama.

Jeigu artėja audra ar tamsūs debesys, kuo greičiau lipkite į krantą. Perkūnijos metu pavojinga būti tiek vandenyje, tiek pakrantėje, nes vanduo puikiai praleidžia elektros srovę.

Ką daryti pradėjus skęsti?

Pajutę, kad skęstate, stenkitės nepanikuoti. Šaukite, kvieskite pagalbą, mojuokite rankomis ir bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį. Įkvėpkite kuo daugiau oro ir, jei įmanoma, atsigulkite ant nugaros, kad išsilaikytumėte vandens paviršiuje.

Kaip padėti skęstančiajam?

Pastebėję skęstantį žmogų, nedelsdami šaukitės pagalbos ir atkreipkite aplinkinių dėmesį. Jei paplūdimyje dirba gelbėtojai, kvieskite juos. Jeigu jų nėra, skambinkite skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112.

Kol atvyks pagalba, skęstančiajam meskite gelbėjimosi ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą. Niekada nerizikuokite savo gyvybe.

Ištraukus žmogų į krantą, suteikite pirmąją pagalbą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams.

Svarbu žinoti, kad gelbėti skęstantį žmogų vandenyje be specialių priemonių gali tik gerai pasirengęs plaukikas, gebantis įvertinti situaciją ir išmanantis gelbėjimo veiksmus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite