Vandens lašelių magija

Įdomių ir netikėtų dalykų kartais galima aptikti visai šalia. Šiose neįprastose nuotraukose pavaizduoti ištyškantys lašai. Tai šia fotografija susidomėjusio švėkšniškio Vytauto Marcinkevičiaus darbai. „Pamaryje“ neretai galite pamatyti iš paukščio skrydžio, naudojant elektroninę skraidyklę, fotografuotų šio autoriaus nuotraukų.

Vytautas Marcinkevičius prie savo lašelių fotografijos įrangos.

Su Vytautu Marcinkevičiumi bendraujame gana dažnai, mat abu mėgstame fotografiją ir kartais šioje srityje paeksperimentuojame. Prieš kelis mėnesius Vytautas pranešė susidomėjęs skysčių lašelių fotografija. Internete apžiūrinėdamas austrų fotografo Danieliaus Nimerfolio (Daniel Nimmervoll) darbus jis sumanė pats padaryti ką nors panašaus. Vytautas paprašė padėti iš vokiečių kalbos išversti šio autoriaus vaizdo pamokėles, nes fotografuoti vandens lašelius nėra labai paprasta.
Paaiškėjo, kad sudėtingiausia sureguliuoti įrangą taip, kad fotoaparatas ir viena ar kelios blykstės suveiktų tam tikru laiku. Tam prireikė specialaus prietaiso, kurį vadina „StopShot“. Šis prietaisas atidaro sklendę ir paleidžia skysčio lašelį, o kai šis krenta, po kelių sekundės dalių nuotoliniu būdu įjungia fotografavimo įrangą. Kokios spalvos bus lašeliai, priklauso nuo paties skysčio, iš kurio jie susidaro, ir skysčio, į kurį jie krenta, spalvų.
Skysčiui nudažyti praverčia maistiniai dažai, nes juos panaudojus lengviausia išplauti indus. Be to spalvas galima keisti dedant įvairių spalvų filtrus ant viską apšviečiančių blyksčių. Kokie bus lašeliai, priklauso ir nuo skysčio klampumo, todėl dar naudojamas ir maistinis tirštiklis.
Kai buvo įsigyta būtiniausia įranga, iš Švėkšnos elektroniniu paštu atėjo pirmieji labiau pavykę V. Marcinkevičiaus darbai. Susitikus jis mielai pademonstravo savo įrangą, kuri iš vienos pusės gana paprasta, iš kitos – pakankamai kaprizinga.

Vandens lašelių magija.

Anot Vytauto, vienodų lašelių nuotraukų padaryti neįmanoma – visos jos būna skirtingos. Kas išeis, priklauso nuo skysčio kiekio induose, jų klampumo, aukščio, iš kurio jie krenta, temperatūros, apšvietimo, įrangos suveikimo laiko. Fotografuojant geriausiai tinka makro fotografijai pritaikytas objektyvas. Ryškumas nustatomas rankiniu būdu: į tą vietą, kur krenta lašeliai, pastatomas strypas, kad ir paprasčiausias medvaržtis, ir ryškumas fokusuojamas į tą daiktą. Po to belieka nuspausti „StopShot“ paleidimo mygtuką ir laukti rezultato. Per vieną seansą padaromi keli šimtai nuotraukų, kurias vėliau reikia atrinkti ir pakoreguoti kompiuteryje specialia programa. Rezultatai matomi nuotraukose.
Kadangi naudojame to paties gamintojo fototechniką ir beveik viskas tinka, išbandyti lašelių magiją turėjo progą ir šių eilučių autorius. Šis tas išėjo, bet tik todėl, kad įrangą iš anksto sureguliavo Vytautas. Reikia nemažai patirties nustatyti veikimą šimtųjų sekundės dalių tikslumu… Kuo daugiau šviesos ir vandens šaltinių – tuo daugiau pastangų tenka įdėti, tačiau ir vaizdiniai būna įspūdingesni. Šiuo metu V. Marcinkevičius planuoja patobulinti apšvietimą naudodamas daugiau vienu metu suveikiančių blyksčių.
Vandens lašelių fotografija – tai, kuo Vytautas labiausiai domisi šiuo metu. Nors apie jo veiklą gali papasakoti ir kiti darbai. Jau dvejus metus, artėjant naujametinėms šventėms, jis išleidžia kalendorių su savo paties nufotografuotais Švėkšnos vaizdais. Didelė dalis šių kalendorių išplinta Švėkšnos bendruomenėje, tampa naujametinėmis dovanomis, nuperkama kaip suvenyrai iš Švėkšnos.

Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pernai Vytautas Marcinkevičius pabandė gaminti magnetinius lipdukus, kuriuos mėgstame klijuoti ant šaldytuvo durelių. Jo sukurtuose lipdukuose – Švėkšnos ir Ventės rago vaizdai. Nors V. Marcinkevičius apie tai dar neskuba pasakoti, tikėtina, kad dienos šviesą išvys jo fotografijų knyga apie Švėkšną. Įrangą, kurios reikia tokiai knygai išleisti, jis taip pat pamažu kaupia.
Šią vasarą Vytautas tikisi sugrįžti prie vabzdžių makrofotografijos. Anksčiau jis yra padaręs ne vieną įspūdingą vabzdžio nuotrauką.
Vaidotas VILKAS

Šių eilučių autoriaus bandymas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite