Valstybės sienos su Rusija apsaugai – ypatingas dėmesys

siena su RusijaLydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius.

„Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos. Juk pasieniečiai yra mūsų priešakinė linija ginant valstybės sieną“, – sako ministras V. Kondratovič.

Atnaujins stebėjimo sistemas

Anot vidaus reikalų ministro, šiais metais numatyta pradėti keturių pasienio užkardų, besiribojančių su Kaliningrado sritimi, stebėjimo sistemų atnaujinimą. Tam skirta 16 mln. eurų. Taip pat planuojama ieškoti papildomo finansavimo pasienio pareigūnų kariniam parengimui galimos karinės agresijos atveju.

Didinant personalo pajėgumus užtikrinti sienos su Rusijos Federacija stebėjimą, pernai papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių (dirbančių pagal darbo sutartį) pareigybių. Pareigūnai buvo nukreipti vykdyti funkcijas „žaliojoje juostoje“, o siekiant didesnio mobilumo ir greitesnės reakcijos pasienio užkardoms buvo nupirkti keturračiai. Iš 10 pasienio kontrolės punktų pasienyje su Rusija beveikia 4, o atsilaisvinę pareigūnai aktyviai vykdo sienos stebėjimą. Pažymėtina, kad vykdant Kaliningrado keleivinių traukinių tranzito stebėjimą rimtesnių incidentų nefiksuojama.

Valstybės sieną su Rusija saugo dvi VSAT pasienio rinktinės – Pagėgių bei pernai atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė. Pagrindinės grėsmės ties valstybės siena su Rusija kyla dėl įtemptos geopolitinės situacijos, galimų provokacijų bei pavienių sienos pažeidimų. Bendra Lietuvos ir Rusijos sienos linija driekiasi 297,12 km, o dėl išskirtinių gamtinių sąlygų – upių, marių ir kitų vandens telkinių – pasienio apsauga čia reikalauja ypatingo budrumo bei techninės pažangos.

Centras – Kybartuose

Vidaus reikalų ministras lankėsi ir Kybartų užsieniečių registracijos centre – tai rezervinė vieta apgyvendinti migrantams, jei vėl padidėtų bandančiųjų iš Baltarusijos neteisėtai kirsti sieną srautai. Šiame centre galėtų būti apgyvendinta apie 300 migrantų, o esant poreikiui – dar apie 500, pastačius modulinius namelius. Objekto pastatai buvo atnaujinti pasitelkus ES lėšas. Tad įsipareigota užtikrinti investicijų tęstinumą penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos.

„Buvusias kalėjimo patalpas teko atnaujinti ir modernizuoti, siekiant jas pritaikyti migrantų apgyvendinimui. Šiuo metu Lietuva nepatiria didelio neteisėtų migrantų antplūdžio, tačiau privalome būti pasirengę įvairiems scenarijams, juolab kad kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, migrantų srautai padidėjo“, – teigė ministras V. Kondratovič.

Vidaus reikalų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite