… valdantieji atsikerta

Kovo 13 d. Šilutės r. savivaldybės vadovai surengė spaudos konferenciją, skirtą atsakyti į opozicijos paviešintus paklausimus, pareiškimus bei nuomones, išsakytas anoje spaudos konferencijoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis bei direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Meras informavo, kad opozicijos surengtoje spaudos konferencijoje buvo pateikta netikslios informacijos, todėl norintis „įnešti tikslumo dėl kelio į Rusnę rekonstrukcijos ir estakados statybos, dėl viešųjų pirkimų, dėl Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo atleidimo ir dėl Savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės galimo įžeidimo“.

Pacituotas opozicijos pasiūlymas, kuriame rašoma: „Savivaldybės meras ir administracijos vadovai, dangstydami laiku nepadarytus jų pačių darbus, manipuliuodami informacija, ėmė ieškoti kaltų. Tai pasėjo neapykantą bendruomenėje…“ Tai vis dėl kelio į Rusnę rekonstrukcijos, medžių kirtimo, estakados statybos.

Anot mero, Savivaldybė neturėjo atlikti kelio į Rusnę rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo. Kelio tvarkymas ir estakados statyba yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos objektas, ji pasirūpino ir buvo parengtas estakados poveikio aplinkai vertinimas, skelbė būtinus konkursus, parinko darbų rangovą, pasigedus kelio rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo, ji susitarė su Saugomų teritorijų tarnyba ir pasirašė memorandumą: darbai vyksta – kertami seni medžiai, kelias bus rekonstruotas pagal projektą.

Meras citavo ir opozicijos vasario 20 d. siūlymą kuo greičiau kreiptis į Vyriausybę, kad iš Nemuno deltos regioninio parko teritorijos išimtų kelią Šilutė–Rusnė visu perimetru. „Tai visus darbus būtų sustabdę 6–7 mėnesiams. Tokį pasiūlymą derinome su Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba. Automobilių kelių direkcija mums atsakė, kad iš Savivaldybės jokios pagalbos nereikia. Yra projektas, medžius ant kelio sankasos išpjaus, kelią platins, pėsčiųjų ir dviratininkų taką nuties, kelią išasfaltuos, estakadą pastatys… Nežinau, ką Savivaldybė dar galėjo daryti? O siūlymą kelią į Rusnę išimti iš parko teritorijos valdų Savivaldybei pateikė Audrius Endzinas dar vasario pradžioje. Mes tai pavadinome klaidingu žingsniu, nes tai sutrukdo darbus, jie nusikelia vėlesniam laikui. Tačiau Sandra Tamašauskienė su opozicija tokį pasiūlymą pateikė ir vasario 20 dieną. Gerai, kad mes suvokėme situaciją ir nesiėmėme siūlomų veiksmų, nes darbai kelyje į Rusnę nebūtų buvę pradėti“, – tikino meras, dar kartą akcentavęs, kad kelio rekonstrukcijos iškertant medžius poveikio aplinkai vertinimo, jeigu ir reikėjo, tuo turėjo pasirūpinti Automobilių kelių direkcija, kuri surado kitą išeitį – pasirašė memorandumą su Saugomų teritorijų tarnyba ir įsipareigojo pasodinti naujų medžių, kad rekonstruojant kelią ir statant estakadą bus paisoma gamtosaugos reikalavimų.

Meras sakė įžvelgiąs opozicijos siekių įtraukti Savivaldybę į veiklą, kuri būtų sutrukdžiusi kelio į Rusnę rekonstrukciją, estakados statybą.

Opozicija viešu paklausimu tikina neturinti informacijos apie kelio į Rusnę rekonstravimo darbų eigą, to neviešina Savivaldybė. „Pamarys“ pasiteiravo, kas tokią informaciją privalo pateikti, paskelbti? Meras atsakė, kad informaciją turi Automobilių kelių direkcija, tai jos objektas.

Viešieji pirkimai

Savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis informavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje buvo skelbtas vertinimas dėl viešųjų pirkimų Šilutės rajono savivaldybėje. Atsižvelgusi į tai, kad Melioratorių alėjos ir Aukštaičių g. Šilutėje apšvietimo darbų padaryta daugiau negu 71 proc., tarnyba nusprendė pirkimo sutarties nenutraukti. Tarnyba viešuosius pirkimus apibūdino taip, kad, anot direktoriaus, pasinaudoti teise kreiptis į teismą galimybių nėra – bylos teismas nepriimtų, nes dėl nuomonės nesibylinėjama. 2015 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba, tikrinusi Savivaldybės viešuosius pirkimus, jų organizavimo taisykles, kurios iš naujo patvirtintos ir 2016 m. sausio 5 d., išvadoje jokių pažeidimų nepaminėjo.

Kas padarė žalos?

Meras atsakė į opozicijos siūlymą iš savo asmeninių lėšų atlyginti 10 210 eurų žalą, patirtą atleidus Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro jo vadovą. Pirmiausia nustebo, kad pareiškimą pasirašė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Ambrozaitis, kuriam dirbant Savivaldybės administracijos direktoriumi, iš šio centro atleistai vadovei J. Ažukaitienei buvo išmokėta pusės metų atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. O juk tuomet centras bankrutavusiame „Snoro“ banke prarado 2 mln. litų, o atgavo tik dalelę šios sumos… Po to meras vertė ant stalo lapus ir skelbė datas, kada gauta įvairių skundų dėl atleisto vėliau dirbusio kito vadovo. Savivaldybės taryba nusprendė atleisti šį vadovą. Paaiškėjo, kad atleisti potvarkiu gali meras, kuris tą ir padarė. Prasidėjo bylinėjimasis…

„Nejaučiu nei moralinės, nei finansinės atsakomybės“,e– teigė meras, nežadantis patirtos žalos atlyginti iš savo kišenės.

Apie įsižeidimą

Meras stebėjosi, kad opozicijai vadovaujanti S. Tamašauskienė spaudos konferencijoje pristatė savo pareiškimą Etikos komisijai dėl galimai ją žeminusių ir įžeidusių mero komentarų Savivaldybės tarybos posėdyje. Esą jau žinodama, kad Etikos komisija atsisakė nagrinėti šį jos pareiškimą… Mero teigimu, S. Tamašauskienės išsakyta kritika šių metų rajono biudžetui, kad jis nesuderintas su strateginiu plėtros planu, yra nesiskaitymas su daug dirbusiais specialistais, administracijos, įstaigų vadovais, kurie rengė biudžetą.

„Štai liberalų atstovas Algirdas Gečas išsakė savo požiūrį į rajono biudžetą, gal tam lėšų skirta mažai, gal šita eilutė galėjo būti kitokia. Suprantu, tai nuomonė, išanalizavus biudžetą…“ – kalbėjo meras, o S. Tamašauskienės elgesį prilygino nesiskaitymui su administracijos darbu.

Meras informavo, kad dėl S. Tamašauskienės elgesio ir jis kreipėsi į Etikos komisiją: „Opozicija gali siūlyti, jeigu ko nepadarome, kritikuoti, tačiau iš piršto išlaužti ir viešinti klaidinančią informaciją, tai Savivaldybės menkinimas“.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite