Vaistinėse nuo erkinio encefalito pasiskiepijo penktadaliu daugiau gyventojų

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vakcinacijos nuo erkinio encefalito apimtys išaugo penktadaliu (20 proc.). Vaistinių tinklo atstovai tai sieja ne tik su vakcinacijos kabinetų pagausėjimu, bet ir išaugusiu žmonių sąmoningumu.

„Nors dėl COVID-19 pandemijos susidūrėme su bendrai mažėjančiais vakcinacijos rodikliais, galime pasidžiaugti, kad gyventojų sąmoningumas grįžta ir tai rodo mūsų užfiksuotas skiepijimosi nuo erkinio encefalito apimčių augimas. Šį ryškų šuolį siejame ne tik su tuo, kad per metus atidarėme papildomų vakcinacijos kabinetų šalies miestuose, bet ir su žmonių pasirinkimu apsaugoti savo sveikatą – galbūt visuomenė išgirdo sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų ir vaistininkų, siunčiamą žinutę, kuo rizikuojama nepasiskiepijus nuo šios infekcijos“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Eglė Navajauskienė.

Didžiausias skiepijimosi apimčių augimas fiksuotas Varėnoje – 60 proc., Alytuje – 45 proc., Kavarske – 44 proc. ir Kelmėje – 35 proc.

„Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse. Galima daryti prielaidą, kad didesnis sergamumas tam tikrose vietovėse praėjusiais metais paskatino gyventojus šiemet nebeatidėlioti vizito į vaistinę – būtent Kavarskas patenka į Utenos apskritį. Taip pat kur kas aktyviau skiepijamasi miškingiausiose šalies apskrityse – Alytaus ir Vilniaus“, – pastebi Eglė Navajauskienė.

Trečdaliui – liekamieji reiškiniai

NVSC duomenimis, šalyje vidutiniškai užregistruojama iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus, užfiksuojama vidutiniškai 1-3 mirtys. Lietuvoje praėjusiais metais buvo užregistruota 377 erkinio encefalito atvejai, sergamumo rodiklis siekė 13,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų, registruotas ir 1 mirties atvejis.

„Žmonės suprato, kad erkinis encefalitas yra labai rimta liga su baisiomis pasekmėmis. Ši infekcija pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o simptomai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, kilti viduriavimas. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta – turi liekamųjų ligos reiškinių, kurie gyvenime gali sugrįžti bet kada“, – aiškina vaistininkė.

Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių po įsisiurbimo. Taip nutikus, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda anksčiau išvardinti požymiai. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, o tada jie išnyksta, tačiau kai kuriems prasideda antroji ligos fazė, kai uždegimas persikelia į smegenis.

„Vaistinėse nuo erkinio encefalito šiuo metu galima vakcinuoti tik pilnamečius asmenis, tad šeimos, norinčios pasiskiepyti kartu, deja, vis dar negali to padaryti. Jei turėtume galimybę paskiepyti ir jaunesnius nei 18 metų asmenis, manome, kad galėtume prisidėti prie spartesnio vakcinacijos apimčių augimo – gal tai padėtų atsikratyti mūsų turimo „titulo“ už pirmavimą pagal sergamumą erkiniu encefalitu Europoje“, – kalba Eglė Navajauskienė.

Kaip vyksta skiepijimas?

Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o jau prasidėjus erkių aktyviajam periodui – jis fiksuojamas pavasario pabaigoje – rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą. Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi ir 99-iems proc. paskiepytųjų apsaugą nuo erkinio encefalito užtikrina 3-5 metams.

„Įprasto skiepijimo schema atrodo taip: pirmas skiepas, tada antras skiepas po vieno-trijų mėnesių, trečiasis jau po pusmečio ar metų, priklausomai nuo gamintojo. Sustiprinamoji dozė įprastai įskiepijama po trejų metų, o vėliau jau reikalinga revakcinacija kas trejus-penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų revakcinuotis derėtų kas trejus metus“, – aiškina vaistininkė.

Pavasariui įpusėjus, rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema. Skiepijantis pagal šį planą, reikia vieno skiepo, tada po vienos-dviejų savaičių – antrojo, o po 21 dienos arba 5-12 mėn. – trečiojo. Tada jau susiformuoja imunitetas. Ketvirtas pastiprinantis skiepas reikalingas po 12-18 mėn. arba trijų metų, priklausomai nuo gamintojo. Revakcinacija atliekama tokiu pačiu principu kaip ir pasiskiepijus pagal įprastą planą.

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ visoje šalyje turi 47 vakcinavimo kabinetus, kuriuose galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vaistinių tinkle dirba 565 vaistininkai, iš kurių 224 turi licenciją skiepyti gyventojus.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite