Vaikų darželiuose trūksta vietų

Šilutės rajono vaikų lopšeliuose-darželiuose laisvų vietų nėra, gauti 65 tėvų prašymai dar šiais metais priimti jų vaikus į šias įstaigas. 37 tėvai pageidauja savo vaikams vietų Šilutės mieste, kur veikia 6 lopšeliai-darželiai, tačiau ir tiek įstaigų jau nepajėgia sutalpinti visų norinčių, nors vietų skaičius padidintas. Kitais metais vietų vaikų darželiuose prašo 126 tėvai.

„Ąžuoliukas“ – vienas iš šešių Šilutės miesto vaikų lopšelių – darželių, kuris šiuo metu yra populiariausias: šiuo metu čia vietų laukia net 15 vaikų.

Tėvų prašymus priimti vaikus į lopšelius-darželius priima Šilutės r. savivaldybės administracijos Švietimo skyrius. Prašymai svarstomi gegužę ir rugpjūčio pabaigoje. Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vida Nemanienė „Pamariui“ telefonu paaiškino, kad šiuo metu 15 tėvų pageidauja vaikus vesti į „Ąžuoliuką“, 7 – į „Žibutę“, po 5 – į „Žvaigždutę“ ir „Pušelę“.
Jeigu rastųsi laisvų vietų, jie būtų priimti, tačiau tėvai, nesulaukę vietos pageidaujamoje įstaigoje, ko gero, sutiktų leisti vaikus ir į kitą įstaigą. Pasak V. Nemanienės, vasaros pabaigoje pasitaiko išvykstančių į užsienį, tad randasi ir laisvų vietų. Dažniausiai tėvai pageidauja leisti vaiką į ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo rugsėjo 1 d.
Ką turime?
Šilutėje veikia 6 vaikų darželiai, taip pat Saugose, Švėkšnoje yra vaikų lopšelis-darželis. Prie bendrojo ugdymo mokyklų darželiai veikia Kintuose, Rusnėje, Juknaičiuose, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose, šiemet atidarytas Vainute. Žemaičių Naumiestyje veikia mokykla-darželis. Mišrios priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupės yra Grabupiuose, Vilkyčiuose, Pašyšiuose, Gardame, Usėnuose, Katyčiuose, Bikavėnuose, Degučiuose ir Inkakliuose.
Iš viso ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lanko 1509 vaikai. V. Nemanienė sakė, kad Usėnų pagrindinė mokykla norėtų turėti ikimokyklinio vaikų ugdymo grupę, į kurią priimtų 2-5 metų amžiaus vaikus. Usėnų pagrindinės mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė patikino, kad to pageidautų nemažai jaunų motinų. Mokykloje rastų tam tinkamas patalpas, tačiau jas tektų remontuoti. Galbūt pagelbėtų Savivaldybė?
Žinoma, direktorė supranta, kad tokios grupės išlaikymas irgi pareikalautų lėšų. Tačiau paramos gauna kitos seniūnijos, ar Usėnai – kitokie? Su seminare dalyvavusiu Usėnų seniūnu Algirdu Raukčiu šia tema pasikalbėti nepavyko.

„Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio direktorę Irutę Lekavičienę (pirma iš dešinės) pažįsta beveik visi šios įstaigos vaikai…
Petro Skutulo nuotr.

Apklausos nebuvo
Gardamo seniūnas Tomas Balčytis apie galimybę turėti vaikų darželį kalbėjo: „Gal mums nė nereikia, vaikų nelabai turime. Apklausos nedarėme. Kiek yra vaikų, raštvedė pasakys…“
Raštvedė Ingrida Kuršelienė nustebo, kad domina vaikų skaičius, nes duomenis turi Civilinės metrikacijos skyrius, o seniūnija galėtų nebent paieškoti. Tačiau moteris vis dėlto informavo, kad seniūnijoje yra 109 vaikai iki 7 m. amžiaus. Yra tėvų, kurie savo transportu veža vaikus į darželį Žemaičių Naumiestyje, kai kas – į Švėkšną, Šilutę.
Katytiškiai nepageidauja
Pernai Katyčių seniūnijoje sulaukta 15 naujagimių, šiemet – jau 13. Iš viso yra 78 vaikai, kurie dar nelanko mokyklos, tačiau keliolika su tėvais yra išvykę, ko gero, į užsienį.
Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė sutiko, kad vaikų darželis yra gerai, jeigu jo reikia. Šį pavasarį ir anksčiau seniūnijos socialiniai darbuotojai apklausė gyventojus, tačiau tik trys motinos pageidavo vaikų darželio. Vienos motinos nedirba, kitiems tėvams tektų atvežti vaikus nemenką atstumą. „Mes turime vaikų sąrašą, žinoma, turime…“ – net nustebo seniūnė, paklausta apie vaikų skaičių, tačiau J. Tamavičienę kalbinome išvykusią su reikalais, todėl duomenis pateikė seniūnijos darbuotoja. Seniūnė priminė, kad Katyčių mokykla priima 4-6 m. amžiaus vaikus į grupę, kur jie kasdien praleidžia po 4 valandas. „Vaikas pratinamas būti kolektyve, klausytis, ramiai pasėdėti, o visa to pradėjus lankyti mokyklą jam tikrai prireiks“, – sakė J. Tamavičienė.
Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Irena Jakubkienė paaiškino, kad seniūnijų darbuotojai atvyksta ir išsirašo duomenis apie seniūnijoje mirusius ir gimusius asmenis, nes tokios informacijos pagal seniūnijas skyrius neturi – registruojami viso rajono naujagimiai, mirusieji ir kt. Švietimo skyrius, Juknaičių ir kai kurios kitos seniūnijos nuolat renka šią informaciją ir ją kaupia.
Kiek kainuoja?
Už vienos dienos lopšelį lankančio vaiko maistą tėvai moka 6 Lt, už lankančio darželį – 6,8 Lt. V. Nemanienė informavo, kad tėvai moka tik už vaikų maistą ir dar po 1 Lt už kiekvieną lankytą dieną bei už be pateisinamos priežasties nebūtą dieną.
Tas litas tenka higienos, kitoms vaikui būtinoms prekėms nupirkti. Iš mokinio krepšelio valstybė dengia tik 4 valandų dienos išlaidas, o visi kiti šių įstaigų kaštai tenka Savivaldybei. Lopšeliai-darželiai veikia 10,5 val. per dieną, priešmokyklinio ugdymo mišrios grupės – po 4 valandas. Jeigu tėvai nepageidauja, kad per šias 4 valandas vaikas gautų maisto, mokėti nieko nereikia. Šilutės r. savivaldybės taryba yra nustačiusi įvairių mokesčio lengvatų. Tad mažai pajamų gaunančių tėvų ir gausių šeimų vaikai naudojasi lengvatomis.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • GILĖ

    Tikrai „ Ąžuoliuke“ gera vaikams. Lanko mano anūkėlis, todėl dažnai lankausi ir aš. Visada daug vaikų rankomis padarytų darbelių, geros švelnios auklėtojos ir auklytės, energinga ir nuoširdžiai bendraujanti su tėvais ir darbuotojais direktorė Irutė. O kokia graži aplinka, kokie išpuošti koridoriai ir grupės! Sveikatos jai ir visam kolektyvui, būkit ir toliau visur pirmaujantys!

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite