Vaikai laukia atostogų, o stovyklos laukia vaikų: kaip užtikrinti, kad vasaros stovyklose jie būtų saugūs

Prasidėjus vasarai ir baigiantis mokslo metams, itin aktualus tampa vaikų užimtumo klausimas, kurį padeda spręsti vaikų stovyklų paslaugų teikėjai. Tačiau tėvams kyla klausimų, ar šiuo metu saugu leisti vaikus į stovyklas, ar bus pasirūpinta vaikų sveikatos sauga?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stovyklų veikla yra galima tik tuo atveju, jeigu organizatoriai užtikrina asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas sąlygas. Tad tėvams patariama pasidomėti, ar stovyklų organizatoriai pasiruošę užtikrinti šias sąlygas.

Akimirka iš pernai birželį Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusios kūrybiškumo ugdymo stovyklos „Jaunieji genijai – menininkai“. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Ribotas vaikų skaičius ir sveikatos stebėjimas

Pagrindinė sąlyga, kuri šiuo metu keliama organizuojantiems stovyklų veiklą, yra vaikų skaičiaus ribojimas. Stovyklose vaikai gali būti suskirstyti į ne didesnes kaip 15 vaikų grupes, o vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai ploto. Jei yra suformuota ne viena grupė, vaikai iš skirtingų grupių tarpusavyje kontaktuoti negali.

Grupių  vadovai vienos pamainos metu gali dirbti tik su viena grupe. Išimtis taikoma tik ne seniau kaip prieš 180 dienų persirgusiems ir paskiepytiems vadovams. Primename, kad persirgimo faktą įrodo gydytojo patvirtinta diagnozė (kuri tvirtinama remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu). Vaikų saugumui užtikrinti stovyklose su vaikais turi bendrauti tik tiesiogiai stovyklos veiklas vykdantys darbuotojai.

Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Stovyklų organizatoriai turi stebėti tiek vaikų, tiek darbuotojų sveikatą. Jeigu atsitiktų taip, kad kuris nors iš vaikų pradėtų kosėti, karščiuoti, pasunkėtų kvėpavimas, jis nedelsiant turėtų būti izoliuojamas atskiroje patalpoje ir kviečiami jo tėvai ar globėjai. Jeigu sveikatos sutrikimų būtų pastebėta kuriam nors darbuotojui, jis turėtų nedelsdamas palikti stovyklą ir kreiptis į gydytoją. Darbuotojai turi turėti galimybę matuotis kūno temperatūrą tik atvykę į darbą, o darbuotojams, kuriems paskirta privaloma izoliacija, dirbti stovykloje draudžiama.

Ar vaikai privalės visą dieną būti su kaukėmis?

Tai vienas iš dažniausiai tėvų užduodamų klausimų. Pagal nustatytus reikalavimus, stovyklų organizatoriai privalo užtikrinti, kad visi vyresni nei 6 metų asmenys (darbuotojai, pagalbininkai) stovyklų veiklų organizavimo vietose dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tačiau vaikams, dalyvaujantiems stovyklos veiklose, kaukių dėvėti neprivaloma. Jų taip pat gali nedėvėti stovyklos darbuotojai, kai jie sportuoja, taip pat neįgalumą turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei (jiems rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Higienos sąlygoms – ypatingas dėmesys 

Nors vaikų stovyklos higienos reikalavimų, nustatytų higienos normoje „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ privalo laikytis visada, COVID-19 pandemijos kontekste jie tapo ypač svarbūs.

Patalpose, kuriose organizuojama stovyklos veikla, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos rankoms nusiplauti – praustuvėse turi būti ir šilto, ir šalto vandens, prie jų turi būti skysto muilo, vienkartinių rankšluosčių bei sudaryta galimybė dezinfekuoti rankas – tiek stovyklų dalyviams, tiek darbuotojams.

Kadangi stovyklose vaikai laiką leidžia ne tik lauke, bet ir uždarose patalpose, turi būti skiriama ypač daug dėmesio jų švarai ir saugai. Patalpos, kuriose vyksta stovyklos veiklos, turi būti išvėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.

Dažnai liečiami paviršiai, pavyzdžiui, durų rankenos, laiptinių turėklai ir kiti, turi būti valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Jei stovykloje yra bendrų patalpų (salės ir pan.), kuriomis naudojasi skirtingų grupių vaikai, jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos po kiekvienos grupės apsilankymo. Ugdymo priemonės ir inventorius, naudojamas daugiau kaip vieno vaiko, taip pat turi būti valomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno panaudojimo.

Pirmenybė – maitinimui lauke 

Labai svarbus klausimas tėvams – vaikų maitinimas. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu stovyklose planuojamas vaikų maitinimas,  pirmenybė turi būti teikiama maitinimui atvirose erdvėse ar veiklos vykdymo patalpose. Jei tokios galimybės nėra ir maitinimas organizuojamas bendrose valgymo salėse, prie vieno stalo gali valgyti tik tos pačios grupės vaikai, o tarp vaikų, sėdinčių prie skirtingų stalų, turi būti užtikrintas 2 metrų atstumas.

Pagal nustatytus reikalavimus, maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys vaikai, šiuo metu stovyklose negalimas. Labai svarbu po kiekvieno maitinimo išvalyti ir išvėdinti patalpas.

NVSC specialistai kviečia visus atsakingai laikytis nustatytų reikalavimų, kad vaikai ir jų tėvai galėtų pasidžiaugti vasaros atostogų malonumais, o stovyklų organizatoriai – atsivėrusiomis veiklos galimybėmis.

Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimą, nustatantį būtinąsias sąlygas stovyklų veiklai galite rasti čia.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite