Tyrimas: per metus privačiose sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė trečdalis šalies gyventojų

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų savo sveikatos priežiūros reikalus rinkosi spręsti vieną ar daugiau kartų apsilankydami privačiose medicinos paslaugų teikimo vietose ir klinikose. Tai gana aiškus signalas, kad gana didelės gyventojų dalies poreikių gali netenkinti ilgas vizito pas medikus laukimo laikas ar reikiamų specialistų pasiekiamumas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose“, − sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas.

Remiantis tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo mėnesio, 64 proc. respondentų privačiose įstaigose lankėsi pas gydytojus specialistus, o beveik 50 proc. atliko įvairius reikalingus tyrimus. Apie 20 proc. respondentų į privačias sveikatos priežiūras įstaigas kreipėsi profilaktiniais ir reabilitaciniais tikslais bei norėdami pasiskiepyti. Dar 16 proc. nurodo, kad jų vizito priežastis buvo skubi pagalba susirgus, rodo tyrimo rezultatai.

Pasak A. Zinevičiaus, į privačias sveikatos priežiūros įstaigas dažniau kreipėsi aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Per metus jose rečiau arba iš viso nesilankė jaunesnio amžiaus (18-25 m.) grupės atstovai, žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių ir vidutinių pajamų tyrimo dalyviai.

„Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose mūsų šalyje išaugo dėl kelių veiksnių. Visų pirma, tokių paslaugų pasiūla nuolat auga, todėl didėja ir konkurencija. O kylant bendram gyventojų pajamų lygiui, privačios medicinos paslaugos tampa prieinamos vis didesnei daliai gyventojų“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak draudimo eksperto, daugėja ir darbuotojų, turinčių galimybę naudotis darbdavio suteikiamu privačiu sveikatos draudimu, kaip papildoma nauda. Be to, auga ir gyventojų dalis, kurie nusprendžia patys įsigyti asmens sveikatos draudimo paslaugą.

Ši draudimo rūšis suteikia galimybę patogiau pasirūpinti savo sveikata, gauti kokybiškas gydymo paslaugas, apsilankyti pas norimą specialistą, atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ar reabilitaciją, pirkti vaistus ir medicinos priemones, lankytis pas odontologą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje apžvalgoje „Lietuva: 2023 m. sveikatos būklės šalyje“ atkreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje. Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius.

Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį. „Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą dėl kreipimosi į privačias gydymo įstaigas š. m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite