Tyrimas: per metus privačiose sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė trečdalis šalies gyventojų

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų savo sveikatos priežiūros reikalus rinkosi spręsti vieną ar daugiau kartų apsilankydami privačiose medicinos paslaugų teikimo vietose ir klinikose. Tai gana aiškus signalas, kad gana didelės gyventojų dalies poreikių gali netenkinti ilgas vizito pas medikus laukimo laikas ar reikiamų specialistų pasiekiamumas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose“, − sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas.

Remiantis tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo mėnesio, 64 proc. respondentų privačiose įstaigose lankėsi pas gydytojus specialistus, o beveik 50 proc. atliko įvairius reikalingus tyrimus. Apie 20 proc. respondentų į privačias sveikatos priežiūras įstaigas kreipėsi profilaktiniais ir reabilitaciniais tikslais bei norėdami pasiskiepyti. Dar 16 proc. nurodo, kad jų vizito priežastis buvo skubi pagalba susirgus, rodo tyrimo rezultatai.

Pasak A. Zinevičiaus, į privačias sveikatos priežiūros įstaigas dažniau kreipėsi aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Per metus jose rečiau arba iš viso nesilankė jaunesnio amžiaus (18-25 m.) grupės atstovai, žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių ir vidutinių pajamų tyrimo dalyviai.

„Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose mūsų šalyje išaugo dėl kelių veiksnių. Visų pirma, tokių paslaugų pasiūla nuolat auga, todėl didėja ir konkurencija. O kylant bendram gyventojų pajamų lygiui, privačios medicinos paslaugos tampa prieinamos vis didesnei daliai gyventojų“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak draudimo eksperto, daugėja ir darbuotojų, turinčių galimybę naudotis darbdavio suteikiamu privačiu sveikatos draudimu, kaip papildoma nauda. Be to, auga ir gyventojų dalis, kurie nusprendžia patys įsigyti asmens sveikatos draudimo paslaugą.

Ši draudimo rūšis suteikia galimybę patogiau pasirūpinti savo sveikata, gauti kokybiškas gydymo paslaugas, apsilankyti pas norimą specialistą, atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ar reabilitaciją, pirkti vaistus ir medicinos priemones, lankytis pas odontologą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje apžvalgoje „Lietuva: 2023 m. sveikatos būklės šalyje“ atkreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje. Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius.

Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį. „Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą dėl kreipimosi į privačias gydymo įstaigas š. m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite