Tyrimas: lietuviai Baltijos šalyse – aktyviausi paštomatų naudotojai

Naudojimasis paštomatais lietuviams jau yra tapęs kasdienybe, o iš visų Baltijos šalių tokiu siuntų pristatymo ir siuntimo būdu Lietuvoje naudojamasi aktyviausiai. 72 proc. šalies gyventojų siuntas per paštomatus gauna ar siunčia bent kartą per mėnesį, o penktadalis – kas savaitę. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje bent kartą per mėnesį paštomato paslaugų prireikia 60 proc. gyventojų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Smartpost Itella“ iniciatyva bendrovės „Dentsu“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Lietuvių siuntose: drabužiai, avalynė, kosmetika ir knygos

Paaiškėjo, kad lietuviai paštomatais dažniausiai gauna ir per juos siunčia drabužius bei avalynę (63 proc.), kosmetiką ir grožio produktus (42 proc.) bei knygas (36 proc.). Kitose Baltijos šalyse drabužiai ir avalynė taip pat yra populiariausia siuntų kategorija, tačiau latviai už kitų šalių gyventojus paštomatais ženkliai dažniau gauna ir siunčia medikamentus (28 proc.), o estai – elektronikos prietaisus (42 proc.).

„Apklausos duomenys patvirtino, kad paštomatai Baltijos šalyse yra populiariausias būdas gauti ir siųsti siuntas, o jais reguliariai naudojasi didžioji dalis visuomenės. Prioritetą paštomatams teikia gerokai daugiau gyventojų nei visiems kitiems siuntų pristatymo būdams kartu. Tai reiškia, kad gyventojai mato vertę tokiuose paštomatų suteikiamuose privalumuose kaip siuntos atsiėmimo ar išsiuntimo greitis, lankstumas ir paprastumas“, – sako bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.

Pirmenybę teikia arti namų esantiems paštomatams

Kaip rodo apklausos duomenys, Lietuvoje konkretaus paštomatų terminalo pasirinkimą atsiimant ir siunčiant siuntas labiausiai apsprendžia jo artumas prie gyventojų namų. Šį kriterijų nurodė 68 proc. siuntas gaunančių ir 63 proc. jas siunčiančių Lietuvos gyventojų. Antras dažniausiai nurodytas siuntų terminalo pasirinkimo kriterijus gaunant siuntas yra patogi ir pakeliui kasdienių maršrutų esanti lokacija (54 proc.), o jas siunčiant – kaina (62 proc.).

Ketvirtadaliui lietuvių gaunant siuntas ir 29 proc. jas siunčiant svarbu, kad paštomato skyrelyje būtų galima sutalpinti didesnius siuntinius. Maždaug penktadaliui Lietuvos gyventojų yra svarbus paštomatų paslaugų tiekėjo patikimumas, o 15 proc. – galimybė siuntas siųsti ir jas gauti iš kitų ES šalių.

Estijos ir Latvijos gyventojai taip pat labiausiai vertina arti namų esančius paštomatus – atitinkamai gaunant siuntas juos renkasi 65 proc. šių šalių gyventojų. Tuo tarpu pakeliui kasdienių maršrutų esančiai lokacijai pirmenybę teikia 56 proc. estų ir 51 proc. latvių, o kainos kriterijus svarbus – 47 proc. estų ir 46 proc. latvių.

Vis daugiau dėmesio skiria siuntų apsaugai

Tyrimas taip pat atskleidė, jog siuntoms, kurios yra jautrios temperatūros ir aplinkos poveikiui, lietuviai yra linkę rinktis patalpų viduje esančius ir nuo išorinio poveikio apsaugotus paštomatus.

„Pastebime tendenciją, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria siuntų apsaugai nuo išorės veiksnių – karščio, šalčio ir drėgmės. Tarp populiariausių esančios siuntos – pavyzdžiui, kuriose yra kosmetikos gaminiai – neretai yra jautrios aplinkos poveikiui, kuris gali turėti įtakos tokių gaminių kokybei ir pageidaujamoms savybėms. Siuntų apsauga nuo aplinkos poveikio ypač aktuali vyraujant permainingiems orams, kai temperatūra smarkiai nukristi ar pakilti gali per vieną naktį, o didelius šalčius staiga pakeisti drėgni ir lietingi orai“, – sako G. Mickus.

Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „Smartpost Itella“ iniciatyva bendrovė „Dentsu“ atliko 2023 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Lietuvoje ir Latvijoje apklausta po 500, o Estijoje – 501 gyventojas. Respondentų amžius siekė nuo 18 iki 74 metų.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite