Tyrimas: lietuviai Baltijos šalyse – aktyviausi paštomatų naudotojai

Naudojimasis paštomatais lietuviams jau yra tapęs kasdienybe, o iš visų Baltijos šalių tokiu siuntų pristatymo ir siuntimo būdu Lietuvoje naudojamasi aktyviausiai. 72 proc. šalies gyventojų siuntas per paštomatus gauna ar siunčia bent kartą per mėnesį, o penktadalis – kas savaitę. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje bent kartą per mėnesį paštomato paslaugų prireikia 60 proc. gyventojų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Smartpost Itella“ iniciatyva bendrovės „Dentsu“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Lietuvių siuntose: drabužiai, avalynė, kosmetika ir knygos

Paaiškėjo, kad lietuviai paštomatais dažniausiai gauna ir per juos siunčia drabužius bei avalynę (63 proc.), kosmetiką ir grožio produktus (42 proc.) bei knygas (36 proc.). Kitose Baltijos šalyse drabužiai ir avalynė taip pat yra populiariausia siuntų kategorija, tačiau latviai už kitų šalių gyventojus paštomatais ženkliai dažniau gauna ir siunčia medikamentus (28 proc.), o estai – elektronikos prietaisus (42 proc.).

„Apklausos duomenys patvirtino, kad paštomatai Baltijos šalyse yra populiariausias būdas gauti ir siųsti siuntas, o jais reguliariai naudojasi didžioji dalis visuomenės. Prioritetą paštomatams teikia gerokai daugiau gyventojų nei visiems kitiems siuntų pristatymo būdams kartu. Tai reiškia, kad gyventojai mato vertę tokiuose paštomatų suteikiamuose privalumuose kaip siuntos atsiėmimo ar išsiuntimo greitis, lankstumas ir paprastumas“, – sako bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.

Pirmenybę teikia arti namų esantiems paštomatams

Kaip rodo apklausos duomenys, Lietuvoje konkretaus paštomatų terminalo pasirinkimą atsiimant ir siunčiant siuntas labiausiai apsprendžia jo artumas prie gyventojų namų. Šį kriterijų nurodė 68 proc. siuntas gaunančių ir 63 proc. jas siunčiančių Lietuvos gyventojų. Antras dažniausiai nurodytas siuntų terminalo pasirinkimo kriterijus gaunant siuntas yra patogi ir pakeliui kasdienių maršrutų esanti lokacija (54 proc.), o jas siunčiant – kaina (62 proc.).

Ketvirtadaliui lietuvių gaunant siuntas ir 29 proc. jas siunčiant svarbu, kad paštomato skyrelyje būtų galima sutalpinti didesnius siuntinius. Maždaug penktadaliui Lietuvos gyventojų yra svarbus paštomatų paslaugų tiekėjo patikimumas, o 15 proc. – galimybė siuntas siųsti ir jas gauti iš kitų ES šalių.

Estijos ir Latvijos gyventojai taip pat labiausiai vertina arti namų esančius paštomatus – atitinkamai gaunant siuntas juos renkasi 65 proc. šių šalių gyventojų. Tuo tarpu pakeliui kasdienių maršrutų esančiai lokacijai pirmenybę teikia 56 proc. estų ir 51 proc. latvių, o kainos kriterijus svarbus – 47 proc. estų ir 46 proc. latvių.

Vis daugiau dėmesio skiria siuntų apsaugai

Tyrimas taip pat atskleidė, jog siuntoms, kurios yra jautrios temperatūros ir aplinkos poveikiui, lietuviai yra linkę rinktis patalpų viduje esančius ir nuo išorinio poveikio apsaugotus paštomatus.

„Pastebime tendenciją, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria siuntų apsaugai nuo išorės veiksnių – karščio, šalčio ir drėgmės. Tarp populiariausių esančios siuntos – pavyzdžiui, kuriose yra kosmetikos gaminiai – neretai yra jautrios aplinkos poveikiui, kuris gali turėti įtakos tokių gaminių kokybei ir pageidaujamoms savybėms. Siuntų apsauga nuo aplinkos poveikio ypač aktuali vyraujant permainingiems orams, kai temperatūra smarkiai nukristi ar pakilti gali per vieną naktį, o didelius šalčius staiga pakeisti drėgni ir lietingi orai“, – sako G. Mickus.

Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „Smartpost Itella“ iniciatyva bendrovė „Dentsu“ atliko 2023 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Lietuvoje ir Latvijoje apklausta po 500, o Estijoje – 501 gyventojas. Respondentų amžius siekė nuo 18 iki 74 metų.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite