Tyrimas atskleidė: greitį viršija 76 proc. vairuotojų Lietuvoje, o kas antras yra už tai gavęs baudą

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio. Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vyrai dažniau viršija greitį

Tyrimo duomenys atskleidė, kad reguliariai greitį viršija dešimtadalis (13 proc.), o kartais – 63 proc. vairuotojų Lietuvoje. Tarp vyrų greičio viršytojų – dar daugiau. Trys ketvirtadaliai vyrų prisipažino, bent retkarčiais padarantys tokį pažeidimą. Greičio viršyti nevengia ir kas antra moteris.

Daugiausiai greičio viršytojų yra 40-49 metų ir 30-39 metų amžiaus grupėse – atitinkamai 70 proc. ir 71 proc. Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno (65 proc.), Klaipėdos (65 proc.), Panevėžio (63 proc.) ir Vilniaus (61 proc.) apskritys.

Kas antras – viso 52 proc. – apklaustųjų yra gavę baudą už greičio viršijimą. 21 proc. jų už greičio viršijimą yra bausti vieną kartą, panaši dalis (22 proc.) 2-3 kartus, o dešimtadalis (9 proc.) – daugiau nei 3 kartus. 6 iš 10 mėgstančių paspausti akceleratoriaus pedalą leistiną greitį viršija iki 10 km/h, trečdalis (34 proc.) iki 20 km/h, o 7 proc. – dar daugiau, iki 30 km/h.

Dėl greičio viršijimo – skaudžiausi įvykiai

„Greičio viršijimas Lietuvos keliuose išlieka didele problema. Panašu, kad tai yra giliai mūsų vairavimo kultūroje įsišaknijęs įprotis, dėl kurio kasmet kyla daug skaudžių eismo įvykių. Greičio apribojimų nepaisymas yra plačiai paplitęs ir dažnai normalizuojamas. Greitį viršijantys vairuotojai neretai teisinasi, kad didesniu, nei leistina, greičiu tam tikroje gatvėje ar kelyje „važiuoja visi“. Visgi tai yra menka paguoda sužalotiems ar eismo įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nuo atsakomybės neatleidžia. Vairuotojai turi nepamiršti, kad tinkamo greičio pasirinkimas – viena iš pagrindinių saugaus eismo sąlygų, todėl būtina jį pasirinkti saugų ir ne didesnį nei leistina“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pažymi, kad kuo didesnis greitis, tuo mažesnės galimybės laiku reaguoti į netikėtas situacijas kelyje ir laiku sustabdyti automobilį išvydus prieš save kliūtį. Pavyzdžiui, anot jo, važiuojant 70 km/h greičiu automobilio stabdymo kelias, lyginant su 50 km/h greičiu, išauga beveik dvigubai. Be to, kuo didesnis greitis, tuo rimtesnės ir eismo įvykių pasekmės.

Lietuvos policijos duomenimis, greitis yra pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežastis. Dėl greičio šiemet Lietuvoje kilo 41 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Po 11 proc. tokių nelaimių kilo dėl pirmenybės taisyklių nesilaikymo ir pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje. Šiemet per pirmuosius penkis metų mėnesius Lietuvoje iš viso fiksuota daugiau nei 1000 eismo įvykių, kuriuose žuvo 40, o sužeista daugiau nei 1100 žmonių.

Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų birželį. Iš viso internetu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų iki 74 metų amžiaus. Apklausos respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas atitinka Lietuvos demografinę kompoziciją.

ERGO inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite