Tyrimas atskleidė: greitį viršija 76 proc. vairuotojų Lietuvoje, o kas antras yra už tai gavęs baudą

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio. Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vyrai dažniau viršija greitį

Tyrimo duomenys atskleidė, kad reguliariai greitį viršija dešimtadalis (13 proc.), o kartais – 63 proc. vairuotojų Lietuvoje. Tarp vyrų greičio viršytojų – dar daugiau. Trys ketvirtadaliai vyrų prisipažino, bent retkarčiais padarantys tokį pažeidimą. Greičio viršyti nevengia ir kas antra moteris.

Daugiausiai greičio viršytojų yra 40-49 metų ir 30-39 metų amžiaus grupėse – atitinkamai 70 proc. ir 71 proc. Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno (65 proc.), Klaipėdos (65 proc.), Panevėžio (63 proc.) ir Vilniaus (61 proc.) apskritys.

Kas antras – viso 52 proc. – apklaustųjų yra gavę baudą už greičio viršijimą. 21 proc. jų už greičio viršijimą yra bausti vieną kartą, panaši dalis (22 proc.) 2-3 kartus, o dešimtadalis (9 proc.) – daugiau nei 3 kartus. 6 iš 10 mėgstančių paspausti akceleratoriaus pedalą leistiną greitį viršija iki 10 km/h, trečdalis (34 proc.) iki 20 km/h, o 7 proc. – dar daugiau, iki 30 km/h.

Dėl greičio viršijimo – skaudžiausi įvykiai

„Greičio viršijimas Lietuvos keliuose išlieka didele problema. Panašu, kad tai yra giliai mūsų vairavimo kultūroje įsišaknijęs įprotis, dėl kurio kasmet kyla daug skaudžių eismo įvykių. Greičio apribojimų nepaisymas yra plačiai paplitęs ir dažnai normalizuojamas. Greitį viršijantys vairuotojai neretai teisinasi, kad didesniu, nei leistina, greičiu tam tikroje gatvėje ar kelyje „važiuoja visi“. Visgi tai yra menka paguoda sužalotiems ar eismo įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nuo atsakomybės neatleidžia. Vairuotojai turi nepamiršti, kad tinkamo greičio pasirinkimas – viena iš pagrindinių saugaus eismo sąlygų, todėl būtina jį pasirinkti saugų ir ne didesnį nei leistina“, – sako ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pažymi, kad kuo didesnis greitis, tuo mažesnės galimybės laiku reaguoti į netikėtas situacijas kelyje ir laiku sustabdyti automobilį išvydus prieš save kliūtį. Pavyzdžiui, anot jo, važiuojant 70 km/h greičiu automobilio stabdymo kelias, lyginant su 50 km/h greičiu, išauga beveik dvigubai. Be to, kuo didesnis greitis, tuo rimtesnės ir eismo įvykių pasekmės.

Lietuvos policijos duomenimis, greitis yra pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežastis. Dėl greičio šiemet Lietuvoje kilo 41 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Po 11 proc. tokių nelaimių kilo dėl pirmenybės taisyklių nesilaikymo ir pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje. Šiemet per pirmuosius penkis metų mėnesius Lietuvoje iš viso fiksuota daugiau nei 1000 eismo įvykių, kuriuose žuvo 40, o sužeista daugiau nei 1100 žmonių.

Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų birželį. Iš viso internetu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų iki 74 metų amžiaus. Apklausos respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas atitinka Lietuvos demografinę kompoziciją.

ERGO inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite