Trys populiariausi mitai apie štangas

Štangos – tai itin populiarūs sportui skirti įrenginiai, kurie yra apipinti pačiais įvairiausiais mitais. Gana dažnai manoma, kad tai – pats svarbiausias pradedančiųjų sportuoti vyrų atributas. Kad štangos yra skirtos išimtinai tik vyrams, ar kad štangomis galima atlikti vos keletą pratimų. Vis dėlto, tai tikrai nėra tiesa, todėl skubame paneigti šiuos mitus.

Mitas Nr. 1: štangos idealiai tinka pradedantiems sportuoti

Tai tikrai nėra tiesa. Dirbti su štanga galima tik tada, kai sportuojančio žmogaus fizinis pasirengimas yra pakankamai geras. Pavyzdžiui, jei žmogus dar negali padaryti dvidešimties taisyklingų atsispaudimų, jam sportuoti su štanga dar gerokai per anksti. Deja, gana dažnai treniruotės yra pradedamos būtent nuo štangos kilnojimo, tačiau tai gali būti labai pavojinga.

Štangas kilnoti vertėtų pradėti tada, kuomet darbas su savo kūno svoriu nebeatrodo kaip pernelyg didelis iššūkis.

Mitas Nr. 2: štangos skirtos tik vyrams

Šis stereotipas yra gajus ir šiomis dienomis, tačiau tikrai nėra jokio pagrindo manyti, kad svorių kilnojimas moterims nėra tinkamas. Jei dailiosios lyties atstovės fizinis pasirengimas yra pakankamai geras, štangos kilnojimas gali užtikrinti tikrai puikius rezultatus.

Pritūpimai ar kiti pratimai, kurie atliekami su štanga, ne tik dailina kūno linijas, bet taip pat ugdo valią ir discipliną.

Mitas Nr. 3: su štanga galima atlikti vos keletą pratimų

Dažnai manoma, kad štangą galima naudoti tik spaudimui, atkėlimui ir pritūpimams, tačiau tai tėra pagrindiniai pratimai, kurių variacijų gali būti tikrai nemažai. Kai kurie sportininkai sportuoja tik su štangomis, tačiau įvairius pratimus atlieka visoms raumenų grupėms. Žinoma, savarankiškos treniruotės su štanga gali būti gana rizikingos, todėl visada verta kreiptis į sporto trenerį, kuris galės sudaryti individualią sporto programą.

pr2022/071

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite