Trys įspūdingi Lietuvos akmenys, kuriuos verta pamatyti

Jei ieškote idėjos ilgojo savaitgalio kelionei po Lietuvą, siūlome aplankyti bent vieną iš trijų įspūdingiausių mūsų krašto riedulių. Šie gamtos milžinai skaičiuoja tūkstančius metų ir yra saugomi valstybės kaip ypatingą vertę turintys objektai.

Siūlome pasirinkti tą riedulį, kuris yra arčiausiai jūsų gyvenamos vietos.

Barstyčių arba Puokės akmenį, didžiausią Lietuvoje, rasite Skuodo rajone.

Garsusis Puntuko akmuo stovi Anykščių regioniniame parke.

Įspūdingą Vištyčio akmenį pamatysite Vištyčio regioniniame parke.

Puokės akmens ilgis – apie 13,4 metro

Didžiausio Lietuvos riedulio Barstyčių arba Puokės akmens ilgis siekia apie 13,4 metro, plotis – 7,5 metro, aukštis – 3,6 metro, o svoris vertinamas daugiau kaip pusės tūkstančio tonų. Šis milžiniškas granito luitas buvo aptiktas palyginti neseniai – 1957 metais melioracijos darbų metu. Iki tol didžioji jo dalis slėpėsi po žeme, todėl ilgą laiką niekas net nenumanė, kad čia glūdi didžiausias Lietuvos akmuo. Šiandien jis puikiai pritaikytas lankymui. Riedulys paskelbtas valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu.

Atvykite prie Puntuko dar kartą

Jeigu jau ir buvote prie Puntuko akmens, atvykite dar kartą. Galėsite čia praleisti visą dieną, nes šalia yra puikiai sutvarkyta turizmo infrastuktūra – Medžių lajų takas, dviračių takai, pramogos vaikams. Primename, kad Puntuko ilgis siekia apie 6,9 metro, plotis – 6,7 metro, aukštis – 5,7 metro, o svoris vertinamas keliais šimtais tonų. Puntuką išgarsino ne tik jo dydis, bet ir legendos. Sakoma, kad velnias norėjo šiuo akmeniu sugriauti Anykščių bažnyčią, tačiau nespėjo, nes pragydo gaidžiai. Senokai ant Puntuko riedulio iškalti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai, todėl objektas turi ne tik gamtinę, bet ir istorinę reikšmę.

Vištyčio kalvotame kraštovaizdyje

Dar vienas išties įspūdingas Lietuvos riedulys yra Vištyčio akmuo, esantis netoli vaizdingo Vištyčio ežero. Šio riedulio ilgis siekia apie 7,2 metro, plotis – 5,7 metro, aukštis – 3,6 metro, o svoris – apie 160 tonų. Vištyčio akmuo stūkso Vištyčio regioniniame parke, garsėjančiame kalvotu kraštovaizdžiu, ežerais ir išskirtine gamta. Akmuo apipintas senovės padavimais, o jo paviršiuje galima pastebėti įvairių žymių, kurios kadaise buvo laikomos mistiniais ženklais. Lankytojams Vištyčio akmuo tampa puikia proga suderinti pažintį su gamtos paveldu ir poilsį prie vieno didžiausių Pietų Lietuvos ežerų.

Šie trys rieduliai yra gyvi ledynmečio liudininkai. Jie primena laikus, kai dabartinės Lietuvos teritoriją dengė milžiniški ledo masyvai, atgabenę akmenis iš Skandinavijos. Visi šie trys Lietuvos rieduliai yra granitinės kilmės akmenys.

Nepaliks abejingų

Galimybė savo akimis pamatyti vienus didžiausių Lietuvoje akmenų, nuostabūs kraštovaizdžiai, legendomis apipintos ir svarbios istorinės vietos nepaliks abejingų.

Šie trys įspūdingi Lietuvos gamtos milžinai – Barstyčių akmuo, Puntukas ir Vištyčio akmuo – gali tapti ypatinga vieta Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Galbūt būtent čia, prie šių didingų akmenų, verta sustoti 21 valandą ir kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedoti „Tautišką giesmę“.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite