TOP 5: ką reikia žinoti apie akių lazerinę korekciją?

Šiuolaikinis žmogus dažnai susiduria su tam tikromis sveikatos problemomis, kurios iškyla dirbant sėdimą darbą. Vienos iš tokių yra regos suprastėjimas, kuris gali nuvesti ne tik į akinių dėvėjimą, bet ir operaciją. Tam, kad būtų galima suprasti, ar jums yra reikalinga akių lazerinė korekcija, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus svarbius aspektus.

Kaip žinoti, ar man reikalinga akių lazerinė korekcija?

Pirmiausiai, viskas turi prasidėti nuo konsultacijos su akių gydytoju, kuris nustatys jūsų turimą būklę.

Vizito metu jums bus atlikti akių tyrimai, o tai reiškia, kad gydytojas apžiūrės jūsų rageną, lęšiuką, įvertins tinklainę ir regos nervo būklę. Taip pat akių gydytojas atliks ragenos topografinius tyrimus, nustatys vyzdžio diametrą esant įvairioms apšvietimo sąlygoms bei ištirs akies refrakciją. Atlikus visus šiuos tyrimus, gydytojas gautus rezultatus aptars su jumis ir pasiūlys gydymo variantus. Akių lazerinė korekcija yra vienas iš populiariausių suprastėjusio regėjimo sprendimo būdų.

Daugiau informacijos apie šią procedūrą galite rasti aplankę internetinę svetainę – RegosCentras.

Ar po procedūros su lazeriu bus galima gerai matyti, kaip ir dieną?

Pacientas gali tikėtis tokio rezultato, kaip ir turint tinkamiausius akinius, kurie yra paskirti puikiam tiek dienos, tiek nakties matymui. Žinoma, kad žmogaus akis yra įpratusi geriau matyti dieną nei naktį, todėl akių lazerinė korekcija šiuo atžvilgiu stebuklo nepadarys. Dažniausiai po akių lazerinės procedūros kontrastinis jautrumas išlieka tose pačiose vietose, o daliai pacientų tampa žymiai geresnis nei esant su akiniais.

Visą patį pagerėjimą būtų galima sieti su tuo, kad akių lazerinė korekcija leidžia koreguoti papildomas optines aberacijas (t.y. vaizdų iškraipymus), kurių akiniai panaikinti negali. Tiesa, tai yra kiekvieno individualus pasirinkimas, nes jeigu paciento optinės aberacijos yra nedidelės, tuomet jos yra paliekamos.

Akių lazerinė korekcija – skausminga?

Kad akių lazerinė korekcija yra skausminga – tikrų tikriausias mitas. Prieš visą procedūrą į akį yra įlašinami vaistai, kurie sudaro jai reikiamą nejautros lygį. Pacientas gali justi lengvą akies spaudimą, tačiau tai tikrai nebus skausmas. Po pačios procedūros kelias valandas gali būti, jog jausite tam tikrą diskomfortą (arba jo visai net nejausite). 

Kada po procedūros galėsiu matyti ir vėl gerai?

Po akių lazerinės procedūros, pirmosiomis valandomis viską matysite lyg pro rūką, o po 4 – 5 valandų regėjimas po truputį pradeda skaidrėti.

Pirmą dieną gali būti, jog jausite perštėjimą, tačiau matomumas jau yra atkuriamas kitą dieną. Kai kuriems pacientams pirmomis dienomis po operacijos matymas iš vidutinio nuotolio gali lyg „plaukioti“, nes ragena po truputį adaptuojasi ir sveiksta. Taip pat pacientai po šios procedūros lašinasi vaistus, o juos sulašinus vaizdas tampa šiek tiek kaip per vandenį. Po 3 – 4 dienų matymas pasidaro žymiai stabilesnis. 

Ar rega gali pablogėti ir po akių lazerinės korekcijos?

Akių lazerinė korekciją yra gana „senas“ regos gydymo būdas, todėl jau žinoma, kad rezultatai yra išties ilgalaikiai. Labai svarbu suprasti tai, kad korekcijos metu yra pakeičiama laužiamoji galia, o tai yra akies optika. Ši procedūra visiškai neprovokuoja kitų akies ligų (jas gali provokuoti tik paveldimumas arba senėjimas). Tačiau vienas puikus faktas, kad šiuo metu naudojamos tam tikros metodikos, kurios sumažina senatvinę toliaregystės simptomus, o tai reiškia, kad net ir senatvėje galima matyti visai neblogai (tam net nereikės kažkokių papildomų akinių). 

pr2021/165

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite