TOP 5: ką reikia žinoti apie akių lazerinę korekciją?

Šiuolaikinis žmogus dažnai susiduria su tam tikromis sveikatos problemomis, kurios iškyla dirbant sėdimą darbą. Vienos iš tokių yra regos suprastėjimas, kuris gali nuvesti ne tik į akinių dėvėjimą, bet ir operaciją. Tam, kad būtų galima suprasti, ar jums yra reikalinga akių lazerinė korekcija, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus svarbius aspektus.

Kaip žinoti, ar man reikalinga akių lazerinė korekcija?

Pirmiausiai, viskas turi prasidėti nuo konsultacijos su akių gydytoju, kuris nustatys jūsų turimą būklę.

Vizito metu jums bus atlikti akių tyrimai, o tai reiškia, kad gydytojas apžiūrės jūsų rageną, lęšiuką, įvertins tinklainę ir regos nervo būklę. Taip pat akių gydytojas atliks ragenos topografinius tyrimus, nustatys vyzdžio diametrą esant įvairioms apšvietimo sąlygoms bei ištirs akies refrakciją. Atlikus visus šiuos tyrimus, gydytojas gautus rezultatus aptars su jumis ir pasiūlys gydymo variantus. Akių lazerinė korekcija yra vienas iš populiariausių suprastėjusio regėjimo sprendimo būdų.

Daugiau informacijos apie šią procedūrą galite rasti aplankę internetinę svetainę – RegosCentras.

Ar po procedūros su lazeriu bus galima gerai matyti, kaip ir dieną?

Pacientas gali tikėtis tokio rezultato, kaip ir turint tinkamiausius akinius, kurie yra paskirti puikiam tiek dienos, tiek nakties matymui. Žinoma, kad žmogaus akis yra įpratusi geriau matyti dieną nei naktį, todėl akių lazerinė korekcija šiuo atžvilgiu stebuklo nepadarys. Dažniausiai po akių lazerinės procedūros kontrastinis jautrumas išlieka tose pačiose vietose, o daliai pacientų tampa žymiai geresnis nei esant su akiniais.

Visą patį pagerėjimą būtų galima sieti su tuo, kad akių lazerinė korekcija leidžia koreguoti papildomas optines aberacijas (t.y. vaizdų iškraipymus), kurių akiniai panaikinti negali. Tiesa, tai yra kiekvieno individualus pasirinkimas, nes jeigu paciento optinės aberacijos yra nedidelės, tuomet jos yra paliekamos.

Akių lazerinė korekcija – skausminga?

Kad akių lazerinė korekcija yra skausminga – tikrų tikriausias mitas. Prieš visą procedūrą į akį yra įlašinami vaistai, kurie sudaro jai reikiamą nejautros lygį. Pacientas gali justi lengvą akies spaudimą, tačiau tai tikrai nebus skausmas. Po pačios procedūros kelias valandas gali būti, jog jausite tam tikrą diskomfortą (arba jo visai net nejausite). 

Kada po procedūros galėsiu matyti ir vėl gerai?

Po akių lazerinės procedūros, pirmosiomis valandomis viską matysite lyg pro rūką, o po 4 – 5 valandų regėjimas po truputį pradeda skaidrėti.

Pirmą dieną gali būti, jog jausite perštėjimą, tačiau matomumas jau yra atkuriamas kitą dieną. Kai kuriems pacientams pirmomis dienomis po operacijos matymas iš vidutinio nuotolio gali lyg „plaukioti“, nes ragena po truputį adaptuojasi ir sveiksta. Taip pat pacientai po šios procedūros lašinasi vaistus, o juos sulašinus vaizdas tampa šiek tiek kaip per vandenį. Po 3 – 4 dienų matymas pasidaro žymiai stabilesnis. 

Ar rega gali pablogėti ir po akių lazerinės korekcijos?

Akių lazerinė korekciją yra gana „senas“ regos gydymo būdas, todėl jau žinoma, kad rezultatai yra išties ilgalaikiai. Labai svarbu suprasti tai, kad korekcijos metu yra pakeičiama laužiamoji galia, o tai yra akies optika. Ši procedūra visiškai neprovokuoja kitų akies ligų (jas gali provokuoti tik paveldimumas arba senėjimas). Tačiau vienas puikus faktas, kad šiuo metu naudojamos tam tikros metodikos, kurios sumažina senatvinę toliaregystės simptomus, o tai reiškia, kad net ir senatvėje galima matyti visai neblogai (tam net nereikės kažkokių papildomų akinių). 

pr2021/165

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite