Tikslas – klestinčios marių pakrančių bendruomenės

Pakrančių kultūrą ir tradicijas kuria jų bendruomenės, kurioms žvejyba ir akvakultūra yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama skatinti pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, planuoja tam būtinas priemones ir lėšas.

ŽŪM specialistai socialiniams partneriams pristatė ir kartu su jais aptarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projekto 3-ąjį prioritetą „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“.

Regionai, besiribojantys su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ar esantys prie kitų didelių vandens telkinių, turi didelių galimybių – tiek plėtojant turizmą, tiek vystant tvarią žuvininkystę ir tiesioginius akvakultūros produktų pardavimus. Tam, kad šios galimybės būtų realizuotos, o bendruomenės – sustiprintos, ŽŪM siūlo skirti 13 mln. Eur.

„Skatinant pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, ne tik augs turizmo ir rekreacijos paslaugų, bet ir ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žuvies produktų paklausa. Vietos bendruomenėms taip pat taps prieinamesnės konsultacijos ir mokymai, bus skatinamas žuvies produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklo kūrimasis“, – būsimos paramos privalumus vardija ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėjas Tomas Keršys.

Bendruomenių gyvybingumo stiprinimas, investuojant į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, anot patarėjo, taip pat prisidės prie socialinės įtraukties didinimo ir skatins jaunus žmones gyventi ir dirbti regione.

Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (BIVP) vadovaus žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG). Jas sudarys vietos valdžios, verslo atstovai ir asocijuotos institucijos, kurie rengs ir įgyvendins vietos plėtros strategijas.

Bus remiamas šių strategijų parengimas, įgyvendinimas ir ŽRVVG bendradarbiavimas su kitais teritoriniais subjektais. Strategijoms parengti numatoma skirti per 210 tūkst. Eur, jų įgyvendinimui – beveik 13 mln. Eur, o ŽRVVG bendradarbiavimui – 400 tūkst. Eur.

Su ŽRVVG einamosiomis išlaidomis susijusiems veiksmams bus galima gauti iki 100 proc. paramos. Tokią pat didžiausią galimą ribą planuojama taikyti ir BIVP remiamiems veiksmams, kurie atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • atitinka kolektyvinius interesus;
  • turi kolektyvinį paramos gavėją;
  • yra inovatyvūs vietos regiono atžvilgiu.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite