Tikslas – ekologiškas ir taupus statinys

Tęsiamas bendradarbiavimas vykdant bendrą Lietuvos, Švedijos ir Rusijos projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, kurio tikslas – pastatyti kiekvienoje šalyje po pastatą, atitinkantį ekologinius ir tvarios energijos reikalavimus. Švedijos Ronneby mieste organizuotame darbiniame susitikime dalyvavo Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Darbiniame susitikime Švedijos Ronneby mieste dalyvavo (iš dešinės) Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kmitienės, šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus atitinkantis statinys turėtų išdygti iki 2020 metų ir tapti veikiančiu pavyzdžiu. Pagal projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ pastatytas pirmas statinys greičiausiai bus visuomeninės paskirties, tačiau niekas netrukdo, remiantis sukaupta patirtimi, statyti ir individualius namus.
Projekte „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ dalyvauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko savivaldybė, Švedijos Ronneby savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. Iš pradžių buvo planuota pavyzdinį namą pastatyti tik vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, tačiau prasidėjus darbiniams susitikimams, paaiškėjo, kad tikslinga pastatyti po tokį namą kiekvienoje projekte dalyvaujančioje savivaldybėje.
Pirmasis susitikimas surengtas praėjusių metų birželio mėnesį Švedijoje. Jo metu projekto dalyviai artimiau susipažino, išsakė savo tikslus. Po to būta susitikimų Slavske ir Šilutėje. Jų metu analizuotos ekologiško ir energetiškai efektyvaus namo statybos galimybės kiekvienoje šalyje, aptarta, kaip panaudojami ekologiški energijos šaltiniai. „Mūsų kaimynai iš Rusijos dar gerokai atsilieka saulės ir vėjo energetikos srityje. Kol kas ten labiau pradedama įsisavinti geoterminė energija. O mes patys ir švedai buvome gerokai nustebinti, kad lietuviai šioje srityje žengia koja kojon su šiaurės kaimynais“, – sakė R. Kmitienė. Gruodžio mėnesį darbo grupės užsiėmė paraiškų rengimu, o sausio mėnesį Švedijoje įvyko dar vienas darbinis susitikimas.
Meras Š. Laužikas ir R. Kmitienė pasakojo, kad paskutinio vizito į Ronneby savivaldybę metu jie turėjo progos apžiūrėti, kaip atrodo jau pastatyti ir dar statomi naujausius reikalavimus atitinkantys statiniai ir renovuojami senieji, pabuvojo ekologiškos energijos įrangos gamyklose. Pasak R. Kmitienės, iš paskutinės išvykos parsivežta parengta paraiška projektui, kurio tikslas – pavyzdinio namo statyba. Dabar reikia parengti ir patvirtinti rekomendacijas, paruošti techninę dokumentaciją ir žiūrėti, kokioje 2014-2020 metų programoje galima būtų dalyvauti siekiant finansavimo. Finansavimo šilutiškiai galėtų paieškoti įvairiose ES struktūrinių fondų programose, kuriose jau yra dalyvavę. Kiek sudėtingiau kaimynams iš Rusijos, turintiems mažiau galimybių dalyvauti įvairiose programose, tačiau panašu, kad su didesniais sunkumais ir jie nesusidurs.
Anot R. Kmitienės, šilutiškiai, įgyvendindami projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, norėtų pakviesti dar vieną partnerį – Pasyvaus namo asociaciją, su kuria bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė. Kalbėdamas apie Švedijoje matytas statybas Š. Laužikas sakė, kad pastatyti ekologišką ir energetiškai efektyvų namą nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mero, jokių ypatingų medžiagų šiaurės kaimynai nenaudoja, tačiau statydami dirba labai kruopščiai, prisilaikydami techninių specifikacijų ir nuolat tikrindami darbo kokybę, kad pastebėtus trūkumus suspėtų laiku pašalinti.

Vaidotas VILKAS

Susitikimo dalyviai prie statomo vaikų darželio, kuris atitinka šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite