Tikslas – ekologiškas ir taupus statinys

Tęsiamas bendradarbiavimas vykdant bendrą Lietuvos, Švedijos ir Rusijos projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, kurio tikslas – pastatyti kiekvienoje šalyje po pastatą, atitinkantį ekologinius ir tvarios energijos reikalavimus. Švedijos Ronneby mieste organizuotame darbiniame susitikime dalyvavo Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Darbiniame susitikime Švedijos Ronneby mieste dalyvavo (iš dešinės) Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas bei Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kmitienės, šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus atitinkantis statinys turėtų išdygti iki 2020 metų ir tapti veikiančiu pavyzdžiu. Pagal projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ pastatytas pirmas statinys greičiausiai bus visuomeninės paskirties, tačiau niekas netrukdo, remiantis sukaupta patirtimi, statyti ir individualius namus.
Projekte „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“ dalyvauja Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko savivaldybė, Švedijos Ronneby savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė. Iš pradžių buvo planuota pavyzdinį namą pastatyti tik vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių, tačiau prasidėjus darbiniams susitikimams, paaiškėjo, kad tikslinga pastatyti po tokį namą kiekvienoje projekte dalyvaujančioje savivaldybėje.
Pirmasis susitikimas surengtas praėjusių metų birželio mėnesį Švedijoje. Jo metu projekto dalyviai artimiau susipažino, išsakė savo tikslus. Po to būta susitikimų Slavske ir Šilutėje. Jų metu analizuotos ekologiško ir energetiškai efektyvaus namo statybos galimybės kiekvienoje šalyje, aptarta, kaip panaudojami ekologiški energijos šaltiniai. „Mūsų kaimynai iš Rusijos dar gerokai atsilieka saulės ir vėjo energetikos srityje. Kol kas ten labiau pradedama įsisavinti geoterminė energija. O mes patys ir švedai buvome gerokai nustebinti, kad lietuviai šioje srityje žengia koja kojon su šiaurės kaimynais“, – sakė R. Kmitienė. Gruodžio mėnesį darbo grupės užsiėmė paraiškų rengimu, o sausio mėnesį Švedijoje įvyko dar vienas darbinis susitikimas.
Meras Š. Laužikas ir R. Kmitienė pasakojo, kad paskutinio vizito į Ronneby savivaldybę metu jie turėjo progos apžiūrėti, kaip atrodo jau pastatyti ir dar statomi naujausius reikalavimus atitinkantys statiniai ir renovuojami senieji, pabuvojo ekologiškos energijos įrangos gamyklose. Pasak R. Kmitienės, iš paskutinės išvykos parsivežta parengta paraiška projektui, kurio tikslas – pavyzdinio namo statyba. Dabar reikia parengti ir patvirtinti rekomendacijas, paruošti techninę dokumentaciją ir žiūrėti, kokioje 2014-2020 metų programoje galima būtų dalyvauti siekiant finansavimo. Finansavimo šilutiškiai galėtų paieškoti įvairiose ES struktūrinių fondų programose, kuriose jau yra dalyvavę. Kiek sudėtingiau kaimynams iš Rusijos, turintiems mažiau galimybių dalyvauti įvairiose programose, tačiau panašu, kad su didesniais sunkumais ir jie nesusidurs.
Anot R. Kmitienės, šilutiškiai, įgyvendindami projektą „Efektyvios ir tvarios energijos naudojimas Baltijos jūros regiono pastatuose“, norėtų pakviesti dar vieną partnerį – Pasyvaus namo asociaciją, su kuria bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė. Kalbėdamas apie Švedijoje matytas statybas Š. Laužikas sakė, kad pastatyti ekologišką ir energetiškai efektyvų namą nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak mero, jokių ypatingų medžiagų šiaurės kaimynai nenaudoja, tačiau statydami dirba labai kruopščiai, prisilaikydami techninių specifikacijų ir nuolat tikrindami darbo kokybę, kad pastebėtus trūkumus suspėtų laiku pašalinti.

Vaidotas VILKAS

Susitikimo dalyviai prie statomo vaikų darželio, kuris atitinka šiuolaikinius ekologinius ir energetinius reikalavimus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite