Konstitucinis teismas nusprendė: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. „Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 d., tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. „Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT tai pat pabrėžė, kad, nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo. Dėl to į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Savivaldos kadencija – ketveri metai. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis du kartus rinkimuose meru išrinktas tiesiogiai. Meras, kaip ir kiti Savivaldybės tarybos nariai, į valdžią išrenkamas ir pagal partijos kandidatų sąrašą, tačiau jeigu jis meru išrenkamas tiesiogiai, jo vieta savivaldoje atitenka pagal porinkiminių rezultatų sąrašą eilėje pirmam už brūkšnio likusiam kolegai.

Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos. Vienos kadencijos metu Šilutės rajone per ketverius metus meras buvo pakeistas keturis kartus, ir, žinoma, kaip įprasta susidarius kitai valdančiajai daugumai, – mero pavaduotojas, direktorius ir jo pavaduotojas.

Svarstyti, ar KT sprendimas yra blogas ar geras – ne mūsų valia. KT sprendimai turi būti vykdomi. Tad žvilgsnis krypsta į Seimą, ką jis sumanys ir sugebės nuspręsti.

Viena aišku, kad, sugrąžinus savivaldoje dirbantiems politinių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų atstovams galimybę susitarus atstatydinti merą, jų virsmo bangų būtų daug. Stabilumo gerokai sumažėtų.

Tiesiogiai išrinkto mero Savivaldybės taryba atstatydinti negalėjo. Nebent meras teismo pripažįstamas padaręs nusikaltimą, išvyksta gyventi į užsienį ir kt. Tokiu atveju skelbiami nauji tiesioginiai mero rinkimai. Dalyvauja keli kandidatai, po pirmojo rinkimų turo varžytis lieka du, surinkę daugiausia balsų. Laimi tas, už kurį balsuoja daugiau rinkėjų.

Parengė S. Rimaitė