Taupymas: ko galime pasimokyti iš savo senelių?

taupymasDaugeliui iš mūsų taupymo pamokos prasidėjo dar vaikystėje – stebint, kaip seneliai ar močiutės planuoja pirkinius, saugo maisto atsargas ar kelis kartus pagalvoja prieš išleisdami pinigus. Nors laikai pasikeitė, dalis senolių išminties išlieka aktuali ir šiandien.

Apie tai, kokių taupymo principų verta pasimokyti iš vyresnės kartos ir kaip juos pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Anot ekspertės, senelių požiūris į pinigus dažnai formavosi ne pertekliaus, o nepritekliaus sąlygomis. Todėl jų įpročiai buvo orientuoti į atsargumą, planavimą ir ilgalaikį saugumą – savybes, kurios aktualios ir šiandien.

„Vyresnė karta išmoko gyventi taip, kad pinigai tarnautų ilgai. Nors šiandien turime daugiau galimybių, pats požiūris – galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie rytojų – išlieka labai vertingas”, – sako A. Mincienė.

„Pirmiausia – būtini dalykai”

Vienas ryškiausių senelių taupymo principų – aiškūs prioritetai. Pirmiausia buvo pasirūpinama maistu, būstu, mokesčiais, o tik tuomet – nebūtinais pirkiniais.

„Seneliai puikiai suprato, kad ne viskas, ko norime, yra tai, ko mums reikia. Šis principas šiandien puikiai atitinka biudžeto planavimo logiką – atskirti būtinas išlaidas nuo norų ir tik tada spręsti, kiek galime sau leisti”, – aiškina ekspertė.

Pasak jos, toks požiūris padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir leidžia išlaikyti finansinę pusiausvyrą net tada, kai pajamos ima svyruoti.

„Nieko neišmesk – dar pravers”

Lietuviški rūsiai, sandėliukai ir spintos dažnai tapdavo vieta, kur buvo laikoma „juodai dienai”. Maistas, drabužiai ar buities daiktai buvo naudojami ilgai, taisomi, perdirbami ar pritaikomi iš naujo.

„Nors šiandien gyvename labiau vartotojiškoje visuomenėje, senelių įprotis maksimaliai išnaudoti turimus daiktus gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir formuoti tvaresnį požiūrį”, – teigia A. Mincienė.

Ekspertė pastebi, kad taip mąstant galima sumažinti kasdienių išlaidų, dar daugiau – ir ugdyti atsakomybę, prieš perkant naują daiktą pirmiausia įvertinant, ar tikrai jo reikia.

„Visada turėk atsargai”

Dar vienas finansinis principas – santaupos nenumatytiems atvejams. Anot „Luminor” ekspertės, nors senelių taupymo būdai dažnai paprasti, pats įprotis turėti rezervą suteikia saugumo jausmą.

„Šiandien tai vadiname finansine pagalve. Nesvarbu, ar atidedame dideles, ar mažas sumas – svarbiausia tai daryti reguliariai. Mūsų seneliai jau anksčiau intuityviai suprato, kad netikėtumai neišvengiami, todėl pasiruošti jiems yra būtinybė, o ne prabanga”, – sako A. Mincienė.

Pasak ekspertės, senais laikais nebuvo investicinių platformų ar išmaniųjų banko programėlių. Tačiau pagrindinės finansų valdymo vertybės, tokios kaip atsargumas, planavimas, nuoseklumas, šiandien puikiai dera su šiuolaikiniais finansų valdymo įrankiais.

„Iš senelių galime pasimokyti disciplinos ir kantrybės, o šiuolaikinės priemonės leidžia tai mums taikyti efektyviau. Gerai derindami senolių išmintį su dabartinėmis galimybėmis galime sukurti tvirtą pagrindą savo finansinei ateičiai”, – apibendrina A. Mincienė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite