Tarptautinis projektas „FACTory“ kovos su dezinformacija socialinių tinklų formatais: prisijungė ir Lietuva

delfiSukursi juokingą ar gąsdinančią melagingą nuotrauką ar video – socialiniuose tinkluose ji pasklis greitai. O skaityti faktais paremtus, argumentuotus išaiškinimus, kodėl tai melas – dažnam nuobodu. Todėl faktų tikrintojai, siekdami, kad kuo daugiau žmonių pasiektų tikra, o ne melaginga informacija, prisitaikys prie socialinių tinklų logikos – tam skirtas tarptautinis projektas „FACTory“, kurio vienu iš partnerių tapo ir naujienų portalas „Delfi“.

Patikrinta informacija neturi būti nuobodi

Projekto „FACTory“ (Building Reach & Amplifying Truth) tikslas – padaryti faktų tikrinimo turinį matomesnį, patrauklesnį ir efektyvesnį, be to, tai turi būti įmanoma net ir mažesnėms redakcijoms, turinčioms ribotus išteklius.

„Melagingi teiginiai yra optimizuoti greitam platinimui – jei faktų tikrinimas socialinėje žiniasklaidoje nori neatsilikti, jam taip pat reikia patrauklių, platformai pritaikytų formatų, nesumažinant žurnalistinės kokybės“, – sako Teresa Dapp, faktų tikrinimo vadovė ir bendrovės „dpa-infocom“ generalinė direktorė.

Projekto metu bus kuriami interaktyvūs, vizualūs turinio formatai, pritaikyti „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“ ar „Facebook“. Be to, projekto partneriai dirba ieškodami būdų, kaip sukurti efektyvesnius procesus, kurie leistų greičiau ir lanksčiau tikrinti faktus.

Pritaikys turinį Lietuvos auditorijai

Projektą „FACTory“ koordinuoja Vokietijos naujienų agentūra (dpa), kuri jam apjungė penkias pripažintas Europos faktų tikrinimo organizacijas. Kartu jos kuria ir testuoja naujus formatus, kuriais patikrinta informacija gali būti sėkmingiau platinama socialinėse platformose. Vienas iš pagrindinių elementų yra atsakingas dirbtinio intelekto naudojimas.

Be Vokietijos agentūros dpa, „FACTory“ projekte dalyvauja: „Delfi“ (Lietuva), „Pravda Association“ (Lenkija), „Lakmusz / Magyar Jeti Zrt“ (Vengrija), ir „Funky Citizens“ (Rumunija). Šių žiniasklaidos priemonių faktų tikrintojų komandos taip pat įtraukia vietinius partnerius.

Projekto „FACTory“ įgyvendintojai siekia, kad jis būtų naudingas bendruomenei ir projektui pasibaigus, tai yra, po 18 mėnesių, „FACTory“ parengs daugiakalbį praktinį vadovą, kuriame bus dokumentuojami išbandyti formatai, dirbtiniu intelektu pagrįsti darbo metodai ir geriausios praktikos. Be to, planuojami seminarai ir mokymai Europos faktų tikrinimo bendruomenei ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

„Melagingų žinių skleidėjai nuolat tobulina savo technologijas ir skleidžia dezinformaciją vis didesniais mastais – privalome rasti būdus su tuo kovoti“,  – sako Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi“ vyr. redaktorė.

„FACTory“ projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga pagal kvietimą CNECT/2024/1910855.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite