Tag Archives: istorija

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Parašykit komentarą

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Kalėdinių patiekalų istorija Lietuvoje: nuo avienos iki pulardų ir kaplūnų

Parašykit komentarą

Šiandien kalėdinis stalas daugeliui sunkiai įsivaizduojamas be kepto paukščio. Višta, antis, kalakutas arba žąsis tapo kalėdinių šeimos pietų tradicija. Panašiai buvo ir senovėje. Kalėdos Lietuvoje nuo pat krikšto reiškė Kristaus gimimą ir pasninko pabaigą. Tad stalai būdavo nukraunami daugiausia mėsiškais valgiais. Kiek ir kokių jų būdavo, priklausė nuo namų turtingumo. Naminių paukščių mėsos pasirinkimas anais laikais buvo kitoks, nei dabar. 15-19 a. labiausiai vertinti dideli, riebūs paukščiai. Tad jų mėsa dažniausiai atsidurdavo ant valdovų ir diduomenės stalo. Valstiečiai, kurie patys

Plačiau... Pagrindinė, Uncategorized

Pirmoji Lietuvoje vėjo elektrinė sėkmingai veikia iki šiol

Parašykit komentarą

Prieš 131 metus Lietuvos energetika prasidėjo nuo garo elektrinės, kuri leido įžiebti pirmąją elektros lemputę 1892 m. balandžio 17 d. Oginskių dvare Rietave. Tik vėliau elektros gamybai pasitelktos dujos bei naftos produktai, galiausiai – atsinaujinantys energijos ištekliai. Šiuo metu sparčiai plėtojama vėjo energetika prasidėjo tik prieš gerą dvidešimtmetį – 2004 m. kovą Vydmantuose pastatyta ir į bendrąjį elektros tinklą įjungta vėjo elektrinė davė teigiamą impulsą atsinaujinančios energetikos plėtrai.  Neoficialia vėjo energetikos pradžia laikoma 2003 m. Skuode iškilusi ir bendrąjį elektros

Plačiau... Šalyje, Technologijos, Ūkis

Spalio 27 d. minima kriminalinės policijos diena

Parašykit komentarą

Spalio 27 d. minime Kriminalinės policijos dieną. Šią dieną Lietuvoje pradėta minėti 1931 metų spalio 27 d., tuometinio vidaus reikalų ministro pulkininko Stepono Rusteikos iniciatyva. 1918 metais, nualintą karo Lietuvą buvo užplūdusios vagystės, žmogžudystės, plėšimai. „Vagys buvo tiek drąsūs, kad vogdavo net savininkams matant ir vogtus daiktus be baimės pardavinėdavo. Sugauti aiškindavosi pirkę iš vokiečių kareivių. Susekti, kad pavogė ar iš tikrųjų iš vokiečių pirko, buvo labai sunku. […] vagys ir įvairūs plėšikai veikė organizuotai, didelėmis gaujomis […]“ [Policija, Nr.

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje, Teisėtvarka

Spalio 27-oji – Vytauto Didžiojo mirties diena       

Parašykit komentarą

1430 m. spalio 27 d. mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties. Ne veltui vadinamas Didžiuoju Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, ne veltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad, Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos. Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis (1410

Plačiau... Diena, Gyvenimas, Šalyje

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Kaip fotografija plito Mažojoje Lietuvoje?     

Parašykit komentarą

Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus. Fotografijos pradžia Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą. Iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau. 1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja. 1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, jos neišliko). 1826 m. Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Vaizdas buvo užfiksuotas ant

Plačiau... Diena, Fotogalerija, Gyvenimas, Pagėgių kraštas, Pagrindinė

Krepšiniui Lietuvoje – 100 metų

Parašykit komentarą

1922 m. balandžio 23 d. Kaune buvo surengtos pirmosios krepšinio varžybos Lietuvoje. Tai buvo šios sporto šakos istorijos pradžia. Šį šeštadienį bus minima šimto metų Lietuvos krepšiniui sukaktis. „Vikipedija“ skelbia, kad krepšinis – tai pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Sovietų sąjungos ir Jugoslavijos šalyse, Argentinoje, Filipinuose, Libane, Kinijoje, Angoloje, Senegale.  Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas 1:0 Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos

Plačiau... Aktualijos, Gyvenimas, Sportas

Pašto ženkluose „Šimtmečių įvykiai“ užfiksuoti svarbūs 1922-ųjų metų Lietuvos įvykiai

Vienas komentaras

Šiandien, sausio 28 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti. Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 Eur, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Kartu su pašto bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Išleidžiamame pašto ženklų bloke vaizduojami prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir

Plačiau... Gyvenimas, Pagrindinė, Šalyje

Ant Kūčių stalo prieš šimtą metų

Parašykit komentarą

Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, pasidalinti gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių. „Tai, kad lietuviai yra ištikimi tradicijoms, kurias išlaiko ruošdami Kūčių vakarienę, rodo pirkinių krepšelis. Jame dominuoja žuvis, aguonos, džiovinti grybai ir vaisiai, riešutai, medus. Tai yra ingredientai tradiciniams lietuviškiems Kūčių stalo patiekalams, –

Plačiau... Aktualijos, Gyvenimas, Pagrindinė

Surinkta per 100 krosnių vaizdų

Parašykit komentarą

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“, Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalijosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip

Plačiau... Aktualijos, Gyvenimas, Pagrindinė, Ūkis