Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“, Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalijosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis.

Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi  šildymo įrenginiai arba nesuderinami su vienodėjančiais euro remontų poreikiais. Deja, tokiu būdu prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta.

Nuo paprastų koklinių viryklių – iki karūnomis puoštų krosnių

Gyventojai dalinosi įvairiais savo namų šildymo įrenginiais – viryklėmis, krosnimis. Menotyrininkės prof. dr. Dalios Klajumienės pagalba pavyko išskirti, kad daugiausia surinkta modernizmo stiliaus,  XX a. 3-4 deš.  koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gamyklos.

Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų istorizmo laikotarpiu – XIX a. pab. – XX a. pr. – ypač  pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo  net į XX a. pabaigos – XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę ir pastatymo laiką. Akį traukia gyventojų atsiųstos XX a. pradžios istorizmo stiliaus krosnys, kurias vainikuoja puošnios karūnos. Tarp atsiųstųjų atsirado ir vienas Art Nouveau XX a. 2-3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – ne ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos tiek iki karo, tiek pokariu (XX a. 3-7 deš.).  Jose vienintelė puošmena – krosnies viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas.  Gyventojų pasidalintos ne tokios senos – XX a. pabaigos – XXI a. krosnių nuotraukos, liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Džiugina žmonių išradingumas, sentimentai

Džiugina kai kurių šeimininkų išradingumas pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. Matome puikių pavyzdžių, kai, rodos, paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės.  Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas. Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai, dalindamiesi  savo namų krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, kad kai kuriems iš jų  krosnys yra tapusios tarsi šeimos relikvijos, apipintos sentimentais, krosnininkų meistrystės paslaptimis. 

Baimintis nereikėtų

Ekspedicijos eigoje gauta ir tokių nuotraukų, kai klausiama, kokia krosnių  finansinė ar istorinė vertė, mat jas ketinama tiesiog nugriauti. Tokie klausimai atsiranda pasikeitus būsto savininkams, kurie paprastai yra jaunesnio amžiaus, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių  procesų sulaikyti neįmanoma. Ekspedicijos rengėjai dėkoja besibaiminusiems, kad pasidalinę informacija taps paveldo įkaitais. Norisi juos nuraminti, kad jokio teisinio pagrindo įsakyti,kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis nėra. Tad tik patys spręs, kiek tradicija bus dar gyva.

Skambintojai stebėjosi, kad kažkam rūpi

Tarp ekspedicijos dalyvių buvo susiekusių  tik skambučiu. Tai daugiausia senyvo amžiaus, ar išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys krosnių turėtojai. Bendraujant telefonu jie stebėjosi, net kuklinosi, kad jų turimos krosnys gali kam rūpėti. Daugiausia skambintojų buvo senjorai, kurie, matyt, išsiilgę gyvo bendravimo, kvietėsi net karantino metu į svečius apžiūrėti krosnių. Vis dėlto dėl saugumo,  pandemijos metu nuspręsta su jais susitikti pagėrus situacijai.

Aktyviausios – iš Pagėgių

Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį atkaklų dalyvavimą lankant savus kaimynus ir pažįstamus, fotografuojant Pagėgių krašto krosnis numatyta individuali dovana Svetlanai Jašinskienei, Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė“.

Po karantino laukia paroda

Ekspedicijos rezultatų – fotografijų paroda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro feisbuko paskyroje.  Esant poreikiui, planuojama ir keliaujanti šios parodos versija.  Beje, dėl siųstų nuotraukų kokybės bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą  su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio.

Ekspedicijos „Gyvos krosnys“ komanda