Krepšiniui Lietuvoje – 100 metų

1922 m. balandžio 23 d. Kaune buvo surengtos pirmosios krepšinio varžybos Lietuvoje. Tai buvo šios sporto šakos istorijos pradžia. Šį šeštadienį bus minima šimto metų Lietuvos krepšiniui sukaktis.

Krepšinio legendos. Nuotrauka iš Kauno miesto VB archyvų.

„Vikipedija“ skelbia, kad krepšinis – tai pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Sovietų sąjungos ir Jugoslavijos šalyse, Argentinoje, Filipinuose, Libane, Kinijoje, Angoloje, Senegale. 

Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas 1:0

Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą. Pradžioje žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo išimti iš krepšio. Komandose buvo po 9 žaidėjus. Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas buvo tik 1:0…

Krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje krepšinį pradėta populiarinti 1921 m. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda nacionaliniame čempionate žaidė 1924 m.

1939 m. buvo pastatyta Kauno sporto halė, pritaikyta specialiai krepšiniui.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse.

  • Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2000, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir pelnė bronzos medalius).
  • Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), triskart tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose, 2013 m. Liublianoje, 2015 m. Lilyje, Prancūzija ) ir kartą laimėjo bronzą (2007 m. Ispanijoje).
  • Iškovojo bronzos medalius XVI Pasaulio vyrų krepšinio čempionate (2010 m. Turkija).

Neatsilieka ir moterys, ir jaunimas

Lietuvos moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių (1997 m.) ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. 2005 m. Lietuvos jaunimo (vaikinų) komanda tapo pasaulio čempione. Sėkmingai žaidžia ir Lietuvos krepšinio veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.

Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 m. Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų, tarp jų ir 1998–1999 m. laimėtas Eurolygos čempionatas.

Garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas yra Arvydas Sabonis, tapęs Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionu, išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.

Moneta Lietuvos krepšinio 100-mečiui

Balandžio 21 d. centrinis bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą, skirtą Lietuvos krepšinio 100-mečiui.

Nacionalinėje monetos pusėje, centrinėje dalyje, esantis Lietuvos žemėlapio kontūras pavaizduotas kaip krepšinio aikštelė, tarsi pabrėžiant, kad krepšinis Lietuvoje žaidžiamas labai seniai, jau 100 metų. Aplinkui puslankiu išdėstyti užrašai „Lietuva“, „1922–2022“. Monetos nacionalinės pusės autorius – dailininkas Egidijus Rapolis. Monetos bendroji pusė tokia pat, kaip apyvartinių monetų, jos autorius – Luc Luycx.

Monetą lydinčios skrajutės tekstą parašė Ignas Grinevičius, aktualijų laidų bei laidų apie sportą kūrėjas ir vedėjas, Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirto dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ prodiuseris.

Tokia žinia pasidalino Lietuvos bankas.

pamarys.eu inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite