Pašto ženkluose „Šimtmečių įvykiai“ užfiksuoti svarbūs 1922-ųjų metų Lietuvos įvykiai

Šimtmečio ivykiai

Šiandien, sausio 28 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti.

Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 Eur, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Kartu su pašto bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Išleidžiamame pašto ženklų bloke vaizduojami prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir oficialios Lietuvos valiutos – lito – įvedimas.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas

Prieš 100 m., rugpjūčio 1-ąją, Steigiamajame Seime sukurta specialioji komisija parengė bei išleido svarbiausią šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Joje pirmą kartą buvo skelbiama, kad Lietuva yra laisva demokratinė respublika, jos valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Įtvirtinti ir pagrindiniai Lietuvos simboliai – trispalvė vėliava ir Vytis. Lietuvių kalba Konstitucijoje tapo valstybine šalies kalba. Įstatyme įvardijama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai negali būti diskriminuojami dėl savo kilmės, tikėjimo ar tautybės.

Pirmasis Lietuvos valiutos įstatymas

Iškart po Konstitucijos išleidimo, Steigiamasis Seimas ėmėsi ir „Piniginio vieneto įstatymo“. Svarstant naujo lietuviško pinigo pavadinimą, buvo teikiama galybė pasiūlymų, kaip Lietuva turėtų pavadinti savo būsimus pinigus. Daugiausia palaikymo sulaukė du pavadinimai: muštukas ir litas. Visgi, po įvairių svarstymų ir argumentų, nugalėjo litas. Pašto ženkle pavaizduotas Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs prie lito įvedimo, todėl jis ir prisimenamas kaip lito „tėvas“.

Pokyčius paskatinusi žemės reforma

1922 m. įvykusi Lietuvos žemės reforma laikoma dideliu žingsniu valstybingumo link. Reforma įvardijama kaip viena svarbiausių tarpukariu įvykusių reformų. Jos iniciatorius Mykolas Krupavičius ir vaizduojamas išleidžiamame pašto ženkle. Įstatymo pagrindinis tikslas – žemę, kuri priklauso dvarams, išdalinti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Įstatymu taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.

Lietuvos krepšinio 100-metis

Tais pačiais metais Kaune įvyko ir dar vienas svarbus istorinis įvykis – pirmosios šalyje oficialios moterų ir vyrų krepšinio varžybos. Moterys buvo pirmos, sumaniusios surengti krepšinio pirmenybes Lietuvoje. Kiek vėliau paskelbta ir apie vyrų krepšinio rungtynes, kuriose varžėsi Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno rinktinės komandos. Rungtynės buvo užbaigtos rezultatu 8:6, laimėjo LFLS komanda.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vienas komentaras

  • Buvusi klasiokė.

    Malonu matyti Šilutės meno mokyklos auklėtinės Romos darbus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite