Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Kaip fotografija plito Mažojoje Lietuvoje?     

Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.

Fotografijos pradžia

Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą.

Iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau. 1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja.

1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, jos neišliko).

1826 m. Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Vaizdas buvo užfiksuotas ant alavinės plokštės, padengtos plonu asfalto sluoksniu.

1839 m. Lui Žakas Mande Dageras vaizdą išsaugojo ant varinės plokštelės, padengtos sidabru. Tokį būdą jis pavadino dagerotipija.

Galiausiai, Viljamas Henri Foksas Talbotas vaizdą išsaugojo ant popieriaus, išmirkyto chloruotame sidabre.

1839 m. vasario 14 d. laikraštis „Kurjer Litewski“ pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą, tačiau pirmieji fotografai (M. Blondelis ir A. Rubinšteinas) Lietuvoje pradėjo dirbti tik apie 1854 m. Pagrindinis nuotraukų formatas tuomet buvo 6×9 cm.

Vietoj juostelės pradėjus naudoti elektroninis sensorius, atsirado skaitmeninė fotografija, kurios pagrindinis pranašumas – taupumas, nes nebereikia taupyti juostelės kadrų, gali fotografuoti kiek tik nori.

O šiandien beveik kiekvienas kišenėje turime išmanųjį įrenginį, kuriuo galima sėkmingai įamžinti vaizdus ir žmones gana geros kokybės nuotraukose.

Fotografija Mažojoje Lietuvoje

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje randame Martyno Purvino parengtą straipsnį „Fotografija Rytprūsiuose“. Štai kas jame rašoma:

„XIX a. išrastas fotografijos procesas netrukus paplito ir Rytprūsiuose. Mažosios Lietuvos miestuose kūrėsi profesionalios fotoateljė, kur krašto gyventojai įprato nusifotografuoti atminimui, įamžindami žymesnius šeimos įvykius.

Tuomet plito portretinės, figūrinės nuotraukos puošnių dekoracijų fone. Fotografuotasi apsirengus išeiginius (dažniau miestiškus) drabužius, liudijusius tuometinių žmonių pasiturintį gyvenimą. Išradingesni fotografai, gavę tobulesnę fototechniką, išeidavo dirbti platesnėse erdvėse, fotografuodavo miestų bei kaimų vaizdus. Plintanti pašto atvirukų mada paskatino fotografuoti įvairias gyvenvietes, žymesnius objektus.

Fototechniką pradėjo naudoti gamtininkai, etnografai ir kitų sričių mokslininkai. XIX a. pabaigoje krašto vertybes fotografavo Adolfas Boetticheris, XX a. pradžioje – Richardas Dethlefsenas ir kiti. XIX a. leidiniuose (dėl tuometinės spaudos technikos ribotų galimybių) neretai spausdinti dailininkų perpiešti iš nuotraukų vaizdai, vėliau išmokta atspausdinti aukštos kokybės fotoiliustracijas. Nuotraukos rinktos šeimyniniuose albumuose, jomis puoštos patalpos.

Įvairiems įvykiams pažymėti krašto fotografai pagamindavo puošnias vinjetes: kelias ar keliolika nuotraukų suderindami su piešiniais, įvairiais ornamentais bei užrašais (jos gamintos bažnyčių sukakčių, visuomeninių įvykių progomis; taip įsiamžindavo absolventai, karų dalyviai bei kiti). XIX a. pabaigoje jau leistos gausiai nuotraukomis iliustruotos kelionių knygos, vaizdų rinkiniai.

1894 Tilžėje Robertas Minzloffas išleido fotoalbumą Bilder aus Littauen [Lietuvos vaizdai]. Dar daugiau fotografuota XX a. pradžioje ir tarpukariu, kai nuotraukas pasigaminti galėjo ir daugybė fotomėgėjų (pvz., Martynas Kavolis ir kt.). Fotografuoti gamtos vaizdai (itin pamėgta Kuršių nerija), tuometiniai miestai, įvairios šventės bei įvykiai; įprastomis tapo kaimo mokyklų moksleivių grupinės nuotraukos savo mokyklos fone; fotografuodavosi įvairių susibūrimų dalyviai. Buvo išleista daug gausiai iliustruotų knygų apie Rytprūsius, atskiras jų vietoves. Tokie leidiniai rengti ir Klaipėdos krašte. Mažosios Lietuvos veikėjų portretai, krašto vaizdai publikuoti įvairiuose Lietuvos leidiniuose, kaupti įvairiuose rinkiniuose. Iki 1944 galėjo būti sukaupta šimtai tūkstančių nuotraukų apie kraštą ir jo žmones. Antrojo pasaulinio karo metais jas papildė specifinės nuotraukos: subombarduotų miestų vaizdai, žvalgybos lėktuvų darytos aerofotonuotraukos (tiksliai fiksavusios tuometinę krašto būklę), išeinančių į karą portretai ir kita.

Visą MLE straipsnį galite perskaityti čia

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite