Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Kaip fotografija plito Mažojoje Lietuvoje?
Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.
- Šiandien fotografuojama ne vien fotoaparatu, bet ir telefonu…
Fotografijos pradžia
Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą.
Iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau. 1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja.
1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, jos neišliko).
1826 m. Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Vaizdas buvo užfiksuotas ant alavinės plokštės, padengtos plonu asfalto sluoksniu.
1839 m. Lui Žakas Mande Dageras vaizdą išsaugojo ant varinės plokštelės, padengtos sidabru. Tokį būdą jis pavadino dagerotipija.
Galiausiai, Viljamas Henri Foksas Talbotas vaizdą išsaugojo ant popieriaus, išmirkyto chloruotame sidabre.
1839 m. vasario 14 d. laikraštis „Kurjer Litewski“ pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą, tačiau pirmieji fotografai (M. Blondelis ir A. Rubinšteinas) Lietuvoje pradėjo dirbti tik apie 1854 m. Pagrindinis nuotraukų formatas tuomet buvo 6×9 cm.
Vietoj juostelės pradėjus naudoti elektroninis sensorius, atsirado skaitmeninė fotografija, kurios pagrindinis pranašumas – taupumas, nes nebereikia taupyti juostelės kadrų, gali fotografuoti kiek tik nori.
O šiandien beveik kiekvienas kišenėje turime išmanųjį įrenginį, kuriuo galima sėkmingai įamžinti vaizdus ir žmones gana geros kokybės nuotraukose.
Fotografija Mažojoje Lietuvoje
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje randame Martyno Purvino parengtą straipsnį „Fotografija Rytprūsiuose“. Štai kas jame rašoma:
„XIX a. išrastas fotografijos procesas netrukus paplito ir Rytprūsiuose. Mažosios Lietuvos miestuose kūrėsi profesionalios fotoateljė, kur krašto gyventojai įprato nusifotografuoti atminimui, įamžindami žymesnius šeimos įvykius.
Tuomet plito portretinės, figūrinės nuotraukos puošnių dekoracijų fone. Fotografuotasi apsirengus išeiginius (dažniau miestiškus) drabužius, liudijusius tuometinių žmonių pasiturintį gyvenimą. Išradingesni fotografai, gavę tobulesnę fototechniką, išeidavo dirbti platesnėse erdvėse, fotografuodavo miestų bei kaimų vaizdus. Plintanti pašto atvirukų mada paskatino fotografuoti įvairias gyvenvietes, žymesnius objektus.
Fototechniką pradėjo naudoti gamtininkai, etnografai ir kitų sričių mokslininkai. XIX a. pabaigoje krašto vertybes fotografavo Adolfas Boetticheris, XX a. pradžioje – Richardas Dethlefsenas ir kiti. XIX a. leidiniuose (dėl tuometinės spaudos technikos ribotų galimybių) neretai spausdinti dailininkų perpiešti iš nuotraukų vaizdai, vėliau išmokta atspausdinti aukštos kokybės fotoiliustracijas. Nuotraukos rinktos šeimyniniuose albumuose, jomis puoštos patalpos.
Įvairiems įvykiams pažymėti krašto fotografai pagamindavo puošnias vinjetes: kelias ar keliolika nuotraukų suderindami su piešiniais, įvairiais ornamentais bei užrašais (jos gamintos bažnyčių sukakčių, visuomeninių įvykių progomis; taip įsiamžindavo absolventai, karų dalyviai bei kiti). XIX a. pabaigoje jau leistos gausiai nuotraukomis iliustruotos kelionių knygos, vaizdų rinkiniai.
1894 Tilžėje Robertas Minzloffas išleido fotoalbumą Bilder aus Littauen [Lietuvos vaizdai]. Dar daugiau fotografuota XX a. pradžioje ir tarpukariu, kai nuotraukas pasigaminti galėjo ir daugybė fotomėgėjų (pvz., Martynas Kavolis ir kt.). Fotografuoti gamtos vaizdai (itin pamėgta Kuršių nerija), tuometiniai miestai, įvairios šventės bei įvykiai; įprastomis tapo kaimo mokyklų moksleivių grupinės nuotraukos savo mokyklos fone; fotografuodavosi įvairių susibūrimų dalyviai. Buvo išleista daug gausiai iliustruotų knygų apie Rytprūsius, atskiras jų vietoves. Tokie leidiniai rengti ir Klaipėdos krašte. Mažosios Lietuvos veikėjų portretai, krašto vaizdai publikuoti įvairiuose Lietuvos leidiniuose, kaupti įvairiuose rinkiniuose. Iki 1944 galėjo būti sukaupta šimtai tūkstančių nuotraukų apie kraštą ir jo žmones. Antrojo pasaulinio karo metais jas papildė specifinės nuotraukos: subombarduotų miestų vaizdai, žvalgybos lėktuvų darytos aerofotonuotraukos (tiksliai fiksavusios tuometinę krašto būklę), išeinančių į karą portretai ir kita.
Visą MLE straipsnį galite perskaityti čia