Šilutiškiai ir rajono bendruomenių atstovai jau buvo pripratę lapkričio 11-ąją, Martyno dieną, dalyvauti Martyno dienos grilyje. Šiemet dėl Kultūros ir pramogų centro remonto darbuotojai turėjo pasukti galvą, kaip šią dieną paminėti įdomiai ir išradingai. Šilutiškiai buvo kviečiami nuo labo ryto iki pat vakaro dalyvauti įvairiuose renginiuose, pasiklausyti dainų bei giesmių.

Ryto renginiai
Pirmieji į Kultūros ir pramogų centrą, įsikūrusį Liepų g. 16, pasipuošę geltonomis liemenėmis traukė Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos pirmokai ir antrokai. Oras buvo šiltas, net lapkričio saulutė švietė, tad vaikai kieme žaidė piemenėlių žaidimus, suko ratelius, klausėsi pasakojimų, kaip piemenėliai mėgindavo prisišaukti sniegą – tada jau būsianti ganiavos pabaiga. Vėliau vaikai gamino žibintus – juos puošė žalumynais ir geltonais klevo lapais, kitus dekoravo spalvotu krepiniu popieriumi. Pasigamintus žibintus vaikai nešėsi į namus. Po žaidimų ir žibintų gamybos pradinukus pavaišino kasdieniniu piemenukų maistu – virtomis bulvėmis. Teko ir saldumynų…
Vakare buvo surengta dar viena žibintų dirbtuvių pamoka. Šį kartą juos gamino brandaus amžiaus šilutiškės.

Šv. Martyno dienos papročiai
Per Šv. Martyną sueidavo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. XVII a. palivarkai būdavo išnuomojami nuo Šv. Martyno iki kitų metų tos pačios dienos. Šiuo laiku Mažojoje Lietuvoje baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas, su jais buvo atsiskaitoma. Etnokultūros paveldo raštuose minima, jog būtent šią dieną piemenys, nesulaukdami pirmojo sniego, vesdavę baltą ožį aplink baltą beržą, taip tikėdamiesi greičiau sulaukti ganiavos pabaigos.
Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta, ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Vakaro koncertas
Vakare prie evangelikų liuteronų bažnyčios degė žibintai – čia vyko koncertinė programa „Dovanokime šilumą ir šviesą“. Žiūrovai rankose taip pat laikė degančius žibintus. Koncerte dalyvavo sakralinės muzikos choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė, koncertmeisterė Kristina Būdvytytė–Mejerė) ir folkloro ansamblis „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė).

Į susirinkusius kreipėsi kunigas Remigijus Šemeklis: „Šį vakarą, prisimindami IV amžiuje gyvenusį vyskupą Martyną, negalime neprisiminti ir jo garbei Martyno vardu pavadinto žymiojo reformatoriaus Martyno Liuterio krikšto dienos ir jo žodžių apie šv. Krikšto sakramentą: „Nėra žemėje didesnės paguodos už krikštą“. Labai gražu, kad Martyno dienos simboliu yra tapę žibintai. Jie simbolizuoja, kad kiekvienas krikščionis neša savo širdyje nuostabią šviesą, Kristaus šviesą. Neša ją sau ir kitiems žmonėms“.
Klausantis ansamblių atliekamų dainų daugelio akyse žibėjo ašaros. Po koncerto visi vaišinosi arbata ir saldumynais. Vis dar švietė žibintai.

Biruta Jakštytė