Švėkšnos specialiojo ugdymo centras atgims su „Diemedžio“ vardu

Šilutės r. savivaldybei priklausęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, kuriame ugdomi elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, turi naujus šeimininkus ir naują pavadinimą. Ateityje čia numatoma pakeitimų.

Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ( nuotraukoje centre) atvyko į Švėkšną savo akimis pamatyti kaip atrodo, kuo gyvena, kokią viziją kuria ministerijos žinion atitekęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centras po čia kilusio nepilnamečių merginų pardavinėjimo skandalo atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Pasak centro darbuotojų, tai, ką jie ne kartą kėlę į viešumą, pagaliau pasiekė aukščiausius valdžios kabinetus…
Balandžio mėnesį centrą perėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Pakeistas centro pavadinimas – dabar vadinasi Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centru, įstaigai vadovauja laikinai vadovo pareigas einanti Birutė Šimkuvienė. Kol kas centro darbuotojai dėl ateities turi daugiau klausimų negu atsakymų.
Praėjusį penktadienį centrą aplankė naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ministrės vizito tikslas – savo akimis pamatyti centrą, išsiaiškinti opiausias problemas, išgirsti darbuotojų lūkesčius būtent dabar, kai tarpinstitucinė darbo grupė rengia strateginį vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planą.
Kartu su ministre atvyko Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
Ištuštėjus klasėms
Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė mokytojų kambaryje pasigedo stalo. Pedagogės tikino mokytojų kambaryje neužsibūnančios, o susirinkimams turi puikią konferencijų salę renovuotame pastate. Pravėrusi daugelio klasių duris ministrė neberado mokinių, kabinetuose triūsė pedagogai. Išgirdusi pedagogų lūkesčius, ministrė pritarė, kad centre turi būti daugiau švietimo pagalbos specialistų.
Ministrė susipažino su centro infrastruktūra, moderniomis terapijos priemonėmis, reabilitacijai skirtais kambariais, kur gali būti taikoma spalvų, šviesų, muzikos terapija, apžiūrėjo specialias vonias. Tačiau priekaištų turėjo dėl kambario, skirto vaikams nusiraminti. Tokios paskirties kambaryje sienos turi būti padengtos minkštais apmušalais, kad apimtas agresijos priepuolio vaikas nesusižalotų. Centro darbuotojai tikino, kad priepuolio metu vaiko nepalieka vieno, o dėl apmušalų ne kartą reiškė pageidavimus, kai patalpas renovavo, tačiau Savivaldybės vadovai nekreipę dėmesio…
Sumažės vaikų
Centre dirba beveik 90 darbuotojų. Iki šiol jie rūpindavosi 55 vaikais, o ankstesniais metais šis skaičius siekdavęs 80. Centro darbuotojai kol kas nežino, ar visi ir toliau turės čia darbą. O štai vaikų siūloma priimti tik 30, mat tik tada visi šio centro gyventojai turės galimybę tinkamai naudotis čia teikiamomis paslaugomis. Ministrės manymu, kol kas to nebuvo pasiekiama.
Iki šiol apie 70 proc. į centrą atvykstančių vaikų patekdavo iš vaikų globos namų. Pastebėta, kad specialiojo ugdymo centrų ir vaikų globos namų problemos yra panašios. Ministrė sakė, kad ir vienuose, ir kituose reikia sudaryti vaikams sąlygas, kuo artimesnes namų aplinkai, ugdyti socialinius įgūdžius, sudaryti sąlygas profesiniam rengimui. Išsakė mintį, kad centre turi vykti esminis pokytis, kurio ašis – vaiko gerovė.
Vaiko socializacija centre negali nutrūkti ir auklėtiniui grįžus į šeimą, vadinasi, specialistų darbas turi tęstis ir vaikui sugrįžus į namus. Centro darbuotojai pastebi, kad iš šeimų ir vaikų globos namų atvykstančių vaikų socialiniai įgūdžiai būna skirtingi.
Pasigedusi tvirtos centro vizijos, ministrė sakė, kad ne nuo renovuotų centro sienų priklauso jo gyvavimas, bet nuo sukurtos filosofijos darbui su sunkiai auklėjamais vaikais. Taigi, siūlė suformuoti įstaigos viziją, sudėti vertybinius pamatus įstaigos, kurioje vaikas jaustųsi saugiai.

Lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Nausėdienė (nuotraukoje kairėje), mokanti 5-7 klasių mokinius, kalbėjo apie prastą jų raštingumą.

Lauktų iš Žemaitijos
Centro darbuotojai užsiminė apie į centrą patenkančių vaikų kilmės geografiją. Palankiausia, kad į centrą būtų nukreipiami vaikai ne iš visos Lietuvos, bet iš Šiaurės Vakarų, t. y. iš Žemaitijos. Jiems būtų patogiau lankytis namuose.
Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priminė apie planuojamus įkurti 5 centrus, į kuriuos bus nukreipiama pagal gyvenamąjį regioną.
Šiuo metu vertinama centre ugdomų vaikų sveikata siekiant patikslinti diagnozę, kad į centrą sugrįžtų tie, kuriems čia būtina patekti. Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, gavęs psichiatrų pakartotinio vertinimo išvadas, patikslins vaikų specialiuosius ugdymo poreikius ir pateiks centrui rekomendacijas dėl ugdymo ir pagalbos teikimo.
Ministrė patikino, kad strateginis vaikų socializacijos centrų ir specialaus ugdymo centrų pertvarkos planas turės būti parengtas anksčiau, nelaukiant rugsėjo pirmosios. Tuo tikslu bus kalbamasi su darbo grupe, prašoma žmonių dirbti intensyviau.
Mažiau finansuos?
Centro darbuotojai laukia mažiau vaikų, tačiau nerimauja, kad pagal dabartinę metodiką mažės ir finansavimas. Ministrė patikino, kad bus ieškoma sprendimų, kaip padėti. Ji paminėjo daug naudos mokykloms davusį „Kūrybinių partnerysčių“ projektą, patikino, kad dėmesys bus skiriamas ir pedagogų švietimui.
Centro darbuotojai tikino dirbantys būtent ta kryptimi, tačiau jie pasigenda skirtingų institucijų susikalbėjimo. Ugdymo įstaiga atlieka daugybę funkcijų: teikia sveikatos apsaugos, socialines ir kitas paslaugas. Jau šį mėnesį centras laukia susitikimo su minėtųjų institucijų atstovais. Ministrė siūlė pasitarimą rengti ministerijoje, tačiau centro darbuotojai įsitikinę, kad susitikimas turėtų vykti Švėkšnoje.
Atsisveikindama su centro darbuotojais ministrė A. Pitrėnienė palinkėjo: „Bendradarbiaukime, bendraukime. Dabar vasara – pailsėkite. Viskas turi būti gerai, kitaip negali būti“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite