Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje iki gruodžio 12 d. įregistruoti 455 naujagimiai, 511 mirusių asmenų, 355 santuokos ir 142 ištuokos. Šie skaičiai netinka analizei bei išvadoms, nes šiemet Lietuvoje jau buvo galima rinktis, kur įregistruoti naujagimį, mirtį, santuoką.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė „Pamariui“ pasakojo, kad šiemet pagal naują Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą medicinos įstaigos mirties liudijimą perduoda per elektroninę sistemą. Ta sistema ilgai veikė strigdama, vis tebėra naujovė. Kurios nors Klaipėdos ligoninės, kur gydosi daug Šilutės rajono gyventojų, medikai siųsdami mirties liudijimą, nepažymi mirusiojo gyvenamosios vietos, tas liudijimas patenka į Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrių ir ten įregistruojama mirtis.
Taip Klaipėdoje kaupiasi duomenų iš visos Vakarų Lietuvos savivaldybių.
Šilutės rajono gyventojų mirčių gali būti įregistruota ir Kaune, Vilniuje, jeigu žmogus ten gydėsi ir numirė, jeigu gydytojai mirties liudijime nenurodė, kad jis iš Šilutės rajono. Tiesa, gydytojai vis labiau įpranta nurodyti mirusiojo gyvenamąją vietą. Vis dėlto kol kas negalima pasakyti, kiek šiemet mirė Šilutės rajono gyventojų. Pernai buvo įregistruotos 625 mirtys, šiemet iki gruodžio 12 d. – 511.
Daugiau laisvės
Kol buvo prievolė naujagimį registruoti ten, kur gyvenamąją vietą yra deklaravęs vienas iš jo tėvų, Civilinės metrikacijos skyrius turėdavo duomenis apie rajono naujagimius. Tokios tvarkos šiemet nebeliko. Nemažai šilutiškių, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdoje, ten ir susilaukia vaikų, ten juos ir registruoja. Klaipėda populiari ir todėl, kad nuo liepos Šilutės ligoninėje nebėra gimdymo skyriaus, gimdyti važiuojama į Klaipėdos, Tauragės ligonines.
Metų pradžioje, kai moterys dar galėjo gimdyti Šilutės ligoninėje, duomenys pasiekdavo tikslesni. Birželį įregistruoti 54 naujagimiai, vėlesniais mėnesiais jų mažėjo – 42, 43, 38, 42, 29.
„Gavome duomenų, kad šeima gyvena Šilutės rajone, o naujagimio susilaukė Tauragėje“, – sakė vedėja, palyginusi du skaičius: pernai naujagimių įregistruota 551, šiemet iki gruodžio 12 d. – 455.
Lyginti šių ir praėjusių metų duomenis vargu ar verta, nes dėl emigracijos mažėja gyventojų, skaičiai neatskleis realios situacijos.
„Žmonėms nauja tvarka yra parankesnė, patogesnė…“ – mano L. Valaitienė.
Švėkšnos bažnyčia – populiari Lietuvoje
Santuokos, anot L. Valaitienės, registruojamos ir Civilinės metrikacijos skyriuje, ir bažnyčiose. Pernai buvo sutuoktos 389 poros, šiemet iki gruodžio 12 d. – 355, dar per 10 santuokų yra suplanuota. Tad 365–370 santuokų per šiuos metus – visai realus skaičius, kai Tauragės rajone iki šiol įregistruota 261 santuoka, Klaipėdos rajone – 291, Pagėgių savivaldybėje – 57. Žinoma, ir santuokų skaičiui įtakos turi mažėjantis Šilutės rajono gyventojų skaičius.
„Yra ir taip, kad pernai užsienyje pora susituokė, o šiemet nebuvo parvykę, kiti, susilaukę naujagimio, parvažiavo ir tvarkėsi registracijos dokumentus…“ – pasakojo L. Valaitienė, santuokų skaičiumi Šilutės rajoną pavadinusi regiono lyderiu.
Santuokų skaičiui įtakos turi Švėkšnos šv. Jokūbo katalikų bažnyčia, kur bažnytinę santuoką registruoja net poros iš Vilniaus, kitų didžiųjų miestų, rajonų centrų ar miestelių. L. Valaitienė neabejoja, kad daugiausia bažnytinių santuokų įregistruota Švėkšnoje, galbūt net 100. Buvo porų, kurias L. Valaitienė sutuokė H. Šojaus dvare, Ventės rage, Minijos kaime, kitur. Tokių pageidavimų turėjo ne tik Šilutės rajono gyventojai, bet ir poros iš kitų Lietuvos vietovių.
Teismai, nutraukę santuoką, informaciją irgi siunčia į tą rajoną ar miestą, kur toji santuoka buvo sudaryta. „Mes gauname iš Šilutės rajono apylinkės teismo tik tuos sprendimus nutraukti santuokas, kurios buvo registruotos mūsų rajone“, – aiškino L. Valaitienė.
Jeigu santuoka buvo įregistruota Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ar kur kitur, ten ir gaus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Ir Civilinės metrikacijos skyrių pasiekia teismų sprendimai iš Klaipėdos, Panevėžio, Plungės, kitų šalies vietų.
Apie vardus
„Tėvai suteikia vaikui vardą kokį nori. Mes neklausiame, kodėl tokį, o ne kitokį. Parvažiuoja iš užsienio jau parinkę vardą“, – pasakojo L. Valaitienė ir pasidžiaugė, kad grįžta senieji vardai: Uršulė, Barbora, Mėta, Anelė, Agota, Urtė, Miglė, Ugnė. Renkasi Amelijos, Emilijos, Gabrielės vardą. Negrįžo Stasė, Janina, Stefanija, Birutė, Gražina, Irena. Grįžo Kotryna ir Monika. Šie vardai dabar madingi. Kažkodėl nebėra Mindaugų, Gediminų, Algirdų, Vytautų, Kęstučių… Tai gražūs, bet šiuo metu nepopuliarūs vardai. Berniukams tėvai parenka trumpus vardus: Pijus, Lukas, Matas, Nojus, Kajus, Gustas, Joris, Benas, populiarūs – Aronas, Aironas. Neliko Kazimierų, Antanų, Juozapų, Stanislovų, tačiau dažnesni Jokūbas, Dominykas, Martynas, jau pasitaiko Mykolų, Motiejų, Jonų. Mergaičių nebekrikštija Jurga, Laura, užtat randasi Smiltė, Rusnė, Liepa, Saulė.

Neregistruojamas vardas su dviem priebalsėmis: Ella, Anna ir panašūs.
Stasė SKUTULIENĖ