Švėkšna nuo seno garsėjo amatininkais

Kaip pasidaryti žalvarinį papuošalą ar keramikos skulptūrėlę, pinti iš beržo šakelių, lieti žvakes, kepti šakotį buvo galima pasimokyti Švėkšnoje, Tradicinių amatų centre.

Tautodailininkė, juvelyrė Darija Šedienė mokė pasidaryti iš žalvario papuošalą.

Švėkšna nuo seno garsėjo čionykščiais amatininkais. Kraštotyrininkas Petras Čeliauskas enciklopediniame žinyne „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ išsamiai aprašo Švėkšnos amatininkus. Antai XVII a. Švėkšnoje veikė stiklo, popieriaus, parako dirbtuvės, buvo plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. Popieriaus ir stiklo dirbtuvės buvo vienos iš pirmųjų manufaktūrinių dirbtuvių ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Dirbtuvės kūrėsi Jeronimui Kiršenšteinui Krišpinui valdant Švėkšną.
„Švėkšnos mokesčių kariuomenei išlaikyti kvite 1655 m. minimi: malūnininkas, du kaimo kalviai bei 16 kitų amatininkų. /…/ Po I pasaulinio karo iki 1940 metų veikė 35 amatininkų dirbtuvėlės: 4 siuvyklos, 4 batsiuviai, 2 kepurininkai, 1 mezgykla, 1 vilnų karšykla, 2 malūnai, 2 lentpjūvės, 6 kalvės, 1 skerdykla, 6 kepyklos, 3 dailidės, 1 elektrinė, 1 kirpykla, 1 fotografas“, – rašo P. Čeliauskas.
Tad neatsitiktinai būtent Švėkšnoje buvo atidarytas Šilutės turizmo ir informacijos centrui priklausantis Tradicinių amatų centras. ŠTIC filiale įgyvendinamas projektas „Amatų dienos“ sulaukė švėkšniškių dėmesio. Buvo parengtos ir įgyvendintos 6 edukacinės programos. Skaityti pranešimai apie Švėkšnos amatininkų veiklą, veikė paroda „Ne pirmą kartą Švėkšnoje“, edukaciniai užsiėmimai.
Amatų dieną šokiu ir muzika pradėjo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šokių kolektyvas „Saulė“ ir gimnazistų akordeonininkų duetas. Apie amatų raidą Švėkšnoje kalbėjusi Ingrita Riterienė papasakojo apie Švėkšnoje klestėjusius amatus. Apie eksponuojamas fotografijas kalbėjo Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė.
Netrūko norinčiųjų išmokti lipdyti iš molio, lieti žvakes, pasidaryti stiklo papuošalų. Iš molio lipdė įvairius gyvūnus, žiedė skulptūrėles. Keramikos amato paslapčių mokė Šalnė ir Audrius Valčiukai. Apie stiklo liejimo meną pasakojo ir pasidaryti stiklo karoliukų mokė Sonata Verbučianskė, o tautodailininkė, juvelyrė Darija Šedienė demonstravo, kaip daromi žalvariniai papuošalai. Amatų centro kiemelyje žvakes lieti mokė Aurelija Jakštaitė.
Netrūko norinčių pasimokyti pinti iš beržo šakelių, šio amato paslapčių atskleidė Viktorija Jurkšaitienė. Virgina Bočkienė pasakojo, kaip kepti šakočius, kokios krosnys naudojamos ir kiek laiko reikia vienam šakočiui iškepti. Renginio dalyviai galėjo išbandyti rankos miklumą pildami tešlą ant specialaus pagrindo. Tik šakočio tešlos recepto kepimo mokytoja neatskleidė.
Po edukacinių užsiėmimų Tradicinių amatų centre buvo dalinamasi įspūdžiais. Galimybe pasimokyti amatų pasidžiaugė „Saulės“ gimnazijos jaunimas. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis išreiškė viltį, kad Amatų dienos galėtų tapti Švėkšnos miestelio tradicija.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite