Sveikai, ant laužo ir iš likučių – kas? Žuvienė!

Vasaros sezonas – pilnas gražių švenčių ir įvairių minėtinų datų, kurias praleidžiame su šeima ir draugais. Pavyzdžiui, po trankių Joninių šiandien minime Tarptautinę žvejų dieną. Be abejonės, pagrindiniu šios progos akcentu tampa žvejyba ir be jos neatskiriamas žuvies gaminimas. Abi veiklos gamtoje – puikiai suderinamos: vos iš ežero pagautą šviežią žuvį galima gardžiai iškepti ant netoliese įkurto grilio. Net ir nesuvalgius visos sužvejotos žuvies, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius turi patarimą, kaip sumaniai panaudoti jau iškeptos žuvies likučius.

Vasara neatsiejama nuo žvejybos, tad būtent dabar galima pasimėgauti itin dideliu žuvies pasirinkimu. Po prabėgusių Joninių dažnas jau iki soties yra prisivalgęs mėsos patiekalų, todėl sveikesne alternatyva gali tapti lengvai ir greitai grilyje paruošiama žuvis.

Keliautojas ir prekybos tinklo „Lidl“ ambasadorius Vytaras Radzevičius teigia, kad ir pats labai mėgsta įvairių rūšių žuvį, iš kurios galima pasigaminti begalę gardžių patiekalų: „Žuvies valgau daug ir įvairios, tad savo racione neatsisakau tiek gėlavandenių, tiek jūrinių žuvų.“V. Radzevičius primena, kad tiek kasdienybėje, tiek švenčiant įvairias progas, žuvį galima valgyti ne tik gamintą šviežiai, bet ir iš jos likučių pagaminti puikių patiekalų. Tai geriausias būdas išvengti maisto švaistymo.

„Anksčiau po švenčių stalai lūždavo nuo įvairių patiekalų gausos, o baltas mišraines valgydavome net kelias dienas. Bet dabar šeimoje turime sutarimą, kad maisto nebūtų per daug ir išvengtume jo švaistymo. Susiplanuojame, kas, ką ir kiek gamins. Jei norisi daugiau patiekalų, gaminame mažesniais kiekiais”, – savo asmenine patirtimi dalijasi V. Radzevičius. Iš ant keptuvės ar grilio kepto maisto keliautojas neretai su šeima gamina įvairius naujus patiekalus, kurie irgi gali išsiskirti savo skoniu ir kokybe.

„Jei lieka paukštienos – ją dažniausiai pasišildome keptuvėje ant sviesto su svogūnais ir grietinėle. Labai paprastas ir skanus patiekalas. O jei lieka keptos žuvies – gaminu gardžią žuvienę, kurios receptą nusižiūrėjau Turkijoje ir Vengrijoje. Abiejose šalyse ji gaminama panašiai, tad turbūt gali būti Osmanų imperijos palikimas“, – aiškina pasaulį išnaršęs keliautojas.

Osmanų imperijos virtuvės įkvėpta senovinė žuvienė – paprastai

Ypatingą minėtos žuvienės receptą tiek iš šviežios, tiek iš keptos žuvies V. Radzevičius skatina išbandyti ir patiems. Kaip teigia keliautojas, gaminant šį patiekalą svarbiausia tai, kad žuvies pakankamai gausu. „Gamindamas šią žuvienę stengiuosi, kad joje būtų kuo daugiau žuvies ir mažiau kitų ingredientų. Nededu bulvių ar kruopų, tada žuvies skonio būna daugiau“, – patarimais dalijasi „Lidl” ambasadorius.

Pasigaminti šį patiekalą 4 valgytojams reikės: 1 kg gėlavandenės žuvies arba keptos žuvies likučių, 1 didelio svogūno, 1 litro vandens, 2 šaukštelių saldžiosios paprikos miltelių, 1 mažo aitriojo (čili) pipiro, druskos pagal skonį.

Jei žuvienę gaminsite iš šviežios žuvies, pirmiausia ją nuvalykite, išdarinėkite ir pasūdykite. Kaip pataria keliautojas V. Radzevičius, kraujo iš žuvies galima ir neišplauti – tai suteiks daugiau skonio ruošiamai sriubai. Taip paruoštą žuvį palikite pastovėti apie valandą. Vėliau sudėkite supjaustytą žuvį į puodą, įdėkite perpus padalintą svogūną, užpilkite vandeniu ir virkite ant stiprios kaitros.

Kai žuvienė užvirs, sumažinkite kaitrą, įdėkite šaukštelį paprikos, aitrųjį pipirą ir nemaišydami virkite uždengę puodą ant mažos ugnies apie 25 minutes. Likus maždaug 5 minutėms iki virimo pabaigos, įdėkite antrą paprikos šaukštelį ir druskos pagal skonį.

Tą patį receptą V. Radzevičius ruošia ir kai lieka ant grilio keptos žuvies. Keliautojas žuvienės sultinį išverda tuo pačiu metodu, iš po žuvies valymo likusių galvų ir pelekų. Kai sultinys išverda, į lėkštę gausiai dedami keptos žuvies likučiai ir viskas užpilama karštu žuvies sultiniu.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite