Susirūpinkime širdimi ir kraujotaka

Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia būna mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų. 2013 metais tai lėmė 57,6 proc. visų mirčių rajone. Ketvirčio mirčių priežastis buvo onkologinės ligos, piktybiniai navikai. Šios rūšies mirtingumas didėja nuolatos. Visuomenės sveikatos biuras, kasmet pateikdamas rajono gyventojų sveikatos analizę, atkreipia dėmesį ir į kitus pokyčius. Kokie jie?

Šilutės rajonas sensta, gyventojų vis mažėja, o sulaukusių pensinio amžiaus dalis tarp jų gausėja. Gimstamumo skaičiai teikia vilties, tačiau mirtingumas – didesnis. Daugiausia asmenų miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, daugėja mirčių dėl onkologinių susirgimų. Miršta daugiau vyrų negu moterų. Nerimą kelia augantis sergamumas infekcinėmis ligomis, tebereikalauja rūpesčio tuberkuliozė, baisi užkrečiama liga, kartais tampanti atspari vaistams. Vaikai ir paaugliai dažnai serga kvėpavimo sistemos ligomis. Šilutės kraštas išsiskiria savižudybių gausa.
Rajone pastebimai mažėja gydytojų, šeimos gydytojų, odontologų, slaugytojų ir specialistų su medicinos išsilavinimu. Tačiau apsilankymų pas gydytojus ir šeimos gydytojus kasmet daugėja.
Kai šią Visuomenės sveiktos biuro ataskaitą svarstė Bendruomenės sveikatos taryba, jos pirmininkė Savivaldybės tarybos narė Albina Bumblauskienė posėdyje priminė keletą svarbių detalių. Farmacijos verslu užsiimanti A. Bumblauskienė teigė pastebinti daug savigydos: į vaistinę ateina žmonės, net nesikreipę į šeimos gydytoją, perka reklamuojamų vaistų, girdi, jie jiems tinka. O patekti pas šeimos gydytoją esą sudėtinga, ten reikia laukti eilės, o kai žmogus dirba, nelieka tam laiko.
A. Bumblauskienė posėdyje kalbėjo, kad talonų sistema, kai iš anksto užsiregistruojama pas gydytoją, nesuprantama ir neveikianti – dažnai vyresnio amžiaus žmonės, nepaisydami talone nurodyto laiko, ateina ir sėdi prie gydytojo kabineto. „Šeimos gydytojų darbo krūvis – didelis, tad iš medicinos įstaigos su visu kartėliu pacientas ateina į vaistinę…“ – pasakojo vaistinėje dirbanti politikė, papildų reklamą pavadinusi didele apgaule. Anot jos, vertėtų Šilutėje surengti konferenciją apie vaistų ir maisto papildų vartojimą. Mat farmacija – verslas, o ten sukasi dideli pinigai, kurių negailima reklamai. Kartais reklama klaidina žmones, kartais net taip, kad jie perka vaistų savo nuožiūra.
Vyr. specialistas savivaldybės gydytojas Marius Bartkus posėdyje kalbėjo, kad kraujotakos ligų prevencijai daug dėmesio skiria gydytojai, Visuomenės sveikatos biuras. Naudinga ir tai, kad rajono gyventojai vis noriau važinėja dviračiais, išpopuliarintas šiaurietiškasis ėjimas. Visuomenės sveikatos biuro kolektyvas organizuoja daug informacinių ir šviečiamųjų renginių, vis glaudesni biuro ryšiai su mokyklomis, vaikų darželiais, kitomis įstaigomis. M. Bartkus atkreipė dėmesį į prastėjantį vaikų regėjimą, tuo labiau turėtų rūpintis šeimos, kurių vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio.
Posėdyje taip pat minėta, kad labai praverstų Šilutėje turėti lauko treniruoklių, kuriais naudotųsi ne tik vaikai, jaunimas, bet ir vyresni sportuojantys gyventojai.
Kiti duomenys
Kasmet vis daugiau paslaugų suteikia greitosios medicinos pagalbos specialistai. Vis dar daug pacientų renkasi gydymą ligoninėje. Jau kelerius metus rajone vykdomos valstybinės profilaktikos programos, tačiau galimybe nemokamai pasitikrinti širdies bei kraujagyslių būklę, prostatą, krūtis, gimdos kaklelį pasinaudoja toli gražu ne visi, kuriems pagal amžiaus grupes yra skirtos šios programos. Pagal esamus duomenis sergamumas išemine širdies liga Šilutės rajonui užtikrina pirmąją vietą Klaipėdos apskrities regione. Tas pats pasakytina apie insultus. Nuolat daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu. Užtat mažėja segamumas psichikos ir elgesio sutrikimų ligomis, kai vartojamas alkoholis ar psichoaktyviosios medžiagos.
2013 m. rajone sumažėjo vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas. Neramina didėjantis oro užterštumas rajone, nes tai gali turėti įtakos ir žmonių sveikatai.
Vakar į posėdį vėl rinkosi Savivaldybės bendruomenės sveiktos taryba – šįkart ji dėmesį skyrė širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programai.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite