Susirūpinkime širdimi ir kraujotaka

Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia būna mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų. 2013 metais tai lėmė 57,6 proc. visų mirčių rajone. Ketvirčio mirčių priežastis buvo onkologinės ligos, piktybiniai navikai. Šios rūšies mirtingumas didėja nuolatos. Visuomenės sveikatos biuras, kasmet pateikdamas rajono gyventojų sveikatos analizę, atkreipia dėmesį ir į kitus pokyčius. Kokie jie?

Šilutės rajonas sensta, gyventojų vis mažėja, o sulaukusių pensinio amžiaus dalis tarp jų gausėja. Gimstamumo skaičiai teikia vilties, tačiau mirtingumas – didesnis. Daugiausia asmenų miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, daugėja mirčių dėl onkologinių susirgimų. Miršta daugiau vyrų negu moterų. Nerimą kelia augantis sergamumas infekcinėmis ligomis, tebereikalauja rūpesčio tuberkuliozė, baisi užkrečiama liga, kartais tampanti atspari vaistams. Vaikai ir paaugliai dažnai serga kvėpavimo sistemos ligomis. Šilutės kraštas išsiskiria savižudybių gausa.
Rajone pastebimai mažėja gydytojų, šeimos gydytojų, odontologų, slaugytojų ir specialistų su medicinos išsilavinimu. Tačiau apsilankymų pas gydytojus ir šeimos gydytojus kasmet daugėja.
Kai šią Visuomenės sveiktos biuro ataskaitą svarstė Bendruomenės sveikatos taryba, jos pirmininkė Savivaldybės tarybos narė Albina Bumblauskienė posėdyje priminė keletą svarbių detalių. Farmacijos verslu užsiimanti A. Bumblauskienė teigė pastebinti daug savigydos: į vaistinę ateina žmonės, net nesikreipę į šeimos gydytoją, perka reklamuojamų vaistų, girdi, jie jiems tinka. O patekti pas šeimos gydytoją esą sudėtinga, ten reikia laukti eilės, o kai žmogus dirba, nelieka tam laiko.
A. Bumblauskienė posėdyje kalbėjo, kad talonų sistema, kai iš anksto užsiregistruojama pas gydytoją, nesuprantama ir neveikianti – dažnai vyresnio amžiaus žmonės, nepaisydami talone nurodyto laiko, ateina ir sėdi prie gydytojo kabineto. „Šeimos gydytojų darbo krūvis – didelis, tad iš medicinos įstaigos su visu kartėliu pacientas ateina į vaistinę…“ – pasakojo vaistinėje dirbanti politikė, papildų reklamą pavadinusi didele apgaule. Anot jos, vertėtų Šilutėje surengti konferenciją apie vaistų ir maisto papildų vartojimą. Mat farmacija – verslas, o ten sukasi dideli pinigai, kurių negailima reklamai. Kartais reklama klaidina žmones, kartais net taip, kad jie perka vaistų savo nuožiūra.
Vyr. specialistas savivaldybės gydytojas Marius Bartkus posėdyje kalbėjo, kad kraujotakos ligų prevencijai daug dėmesio skiria gydytojai, Visuomenės sveikatos biuras. Naudinga ir tai, kad rajono gyventojai vis noriau važinėja dviračiais, išpopuliarintas šiaurietiškasis ėjimas. Visuomenės sveikatos biuro kolektyvas organizuoja daug informacinių ir šviečiamųjų renginių, vis glaudesni biuro ryšiai su mokyklomis, vaikų darželiais, kitomis įstaigomis. M. Bartkus atkreipė dėmesį į prastėjantį vaikų regėjimą, tuo labiau turėtų rūpintis šeimos, kurių vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio.
Posėdyje taip pat minėta, kad labai praverstų Šilutėje turėti lauko treniruoklių, kuriais naudotųsi ne tik vaikai, jaunimas, bet ir vyresni sportuojantys gyventojai.
Kiti duomenys
Kasmet vis daugiau paslaugų suteikia greitosios medicinos pagalbos specialistai. Vis dar daug pacientų renkasi gydymą ligoninėje. Jau kelerius metus rajone vykdomos valstybinės profilaktikos programos, tačiau galimybe nemokamai pasitikrinti širdies bei kraujagyslių būklę, prostatą, krūtis, gimdos kaklelį pasinaudoja toli gražu ne visi, kuriems pagal amžiaus grupes yra skirtos šios programos. Pagal esamus duomenis sergamumas išemine širdies liga Šilutės rajonui užtikrina pirmąją vietą Klaipėdos apskrities regione. Tas pats pasakytina apie insultus. Nuolat daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu. Užtat mažėja segamumas psichikos ir elgesio sutrikimų ligomis, kai vartojamas alkoholis ar psichoaktyviosios medžiagos.
2013 m. rajone sumažėjo vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas. Neramina didėjantis oro užterštumas rajone, nes tai gali turėti įtakos ir žmonių sveikatai.
Vakar į posėdį vėl rinkosi Savivaldybės bendruomenės sveiktos taryba – šįkart ji dėmesį skyrė širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programai.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite