Surengti apklausą trukdo politika

Daugiausiai diskusijų Šilutės rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komitete kilo svarstant klausimą apie apklausos surengimą dėl Vilkyčių seniūnijos steigimo. Tarybos sprendimo projekte numatyta apklausą rengti vasario 20-22 dienomis, tačiau politikai mano, kad tam gali trukdyti rinkimai. Siūloma surengti apklausą vėliau, kai nurims politinės aistros.

Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininkas Mindaugas Rimeikis pasipiktino politikų noru atidėti gyventojų apklausą dėl Vilkyčių seniūnijos įsteigimo.

Patariamoji apklausa dėl Vilkyčių seniūnijos sprendimo turėjo įvykti dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Tačiau bendru sutarimu nutarta ją atidėti mėnesiui, nes dar nebuvo galutinai apsispręsta, kokiose teritorijose turėtų vykti. Vieni siūlė apklausą rengti visoje Saugų seniūnijoje, kiti – tik į naujos seniūnijos teritoriją pateksiančiuose kaimuose.
Savivaldybės administracija sausio 29 dieną įvyksiančiam posėdžiui parengė apklausos skelbimo projektą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis sakė, kad apklausos data jame parinkta atsižvelgiant į Vasario 16 šventę ir artėjančius savivaldos rinkimus. Naujame sprendimo projekte siūloma apklausą rengti Vilkyčių, Aisėnų, Begėdžių, Bundalų, Čiūtelių, Dieglių, Grynaičių, Grumblių, Kebelių, Lankupių, Pangirių, Sakūtėlių, Stankaičių, Stonaičių, Šilininkų ir Vilkmedžių kaimuose. Savo nuomonę, raštu atsakydami į klausimą: „Ar pritariate Vilkyčių seniūnijos steigimui?“, žmonės galėtų pareikšti vasario 20-22 dienomis Vilkyčių pagrindinėje mokykloje.
Į kolegas kreipėsi Tarybos narys Saulius Stankevičius. „Nukelkime tą apklausą į kovo mėnesį, kad ji nebūtų susijusi su rinkimų kampanija. Tos kelios savaitės nieko nepakeis. Gal būtų verta apklausą rengti pirmą ar antrą kovo mėnesio savaitę“, – sakė jis. Kad apklausa dėl naujos seniūnijos steigimo gali būti labai politizuota, pritarė ir kiti komiteto nariai. Edvardas Vitkauskas priminė, kad dar neišrinktas ir naujas Saugų seniūnijos seniūnas. Gal po jo paskyrimo taip pat kas nors pasikeistų. Visais atvejais, spręsti ar steigti naują seniūniją, turės jau kitos sudėties taryba po rinkimų. Be to, dar reikės atlikti nemažai ekonominių ir kitų paskaičiavimų dėl dar vienos seniūnijos steigimo tikslingumo.
Tarybos sekretorius Andrius Jurkus pacitavo įstatymą, kuriame rašoma, jog apklausą privalu paskelbti per 30 dienų nuo iniciatyvinės grupės surinktų parašų pateikimo. Tačiau apie pačios apklausos datą įstatyme nieko nesakoma. Ekonomikos ir finansų komiteto darbą stebėjęs Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininkas Mindaugas Rimeikis neišlaikė. „Tai gal jūs atidėkite apklausą 2020 metams? Jūs tą sugebate. Bendruomenės susitarė, o jūs, politikai, nesugebate to padaryti. Jūs dabar bijote skelbti apklausą dėl artėjančių rinkimų. O jeigu nebijote, tai balsuokite, kad apklausa įvyktų, kaip numatyta projekte“, – kalbėjo M. Rimeikis, atsiprašydamas, kad pasikarščiavo.
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai balsų dauguma nutarė pritarti dabartiniam Tarybos sprendimo projektui dėl apklausos paskelbimo. Jų manymu, jeigu reikės, dėl apklausos vykdymo datos bus galima apsispręsti ir posėdžio metu. Šiam projektui savo posėdyje pritarė ir Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas.
Beje, Vilkyčiuose gyvenantis ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas paneigė žmonių baimes, kad įsteigus naują seniūniją gyventojai patirs daug išlaidų perregistruojant turtą. Ši problema sukėlė nemažai diskusijų ir išvažiuojamojo Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžio į Saugų seniūniją metu. Pasak K. Gudžiūno, jis kreipėsi į Registrų centrą ir ten sužinojo, kad adreso pakeitimas gyventojams nieko nekainuosiąs.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite