Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas.

„Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne tik lengviau atpažįstama, bet ir mažinama įvairiomis vaikų švietimo priemonėmis bei informacinėmis kampanijomis“, – komentuoja Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokytoja Roma Kotryna Juškienė.

Prieš kelerius metus Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos iniciatyva kartu su partnere, pakuočių gamintoja „Aurika“ pradėta kampanija „Kurk etiketę daiktui, o ne žmogui“, kurios metu Kauno miesto ir rajono mokyklų mokiniai kviečiami kurti aktualiomis socialinėmis temomis ir taip kovoti su patyčiomis, tapo savotiška platforma vaikų idėjoms.

„Pirmo piešinių konkurso metu 2021 m. sulaukėme 112 vaikų sukurtų darbų, praėjusiais metais – beveik 140. Vien tai, kad vaikai noriai ėmėsi dalyvauti šiame konkurse, aiškiai parodo, kad tema – itin aktuali. Pasitelkę kūrybiškumą vaikai ne tik patys prisideda prie patyčių mažėjimo mokyklose, bet ir išreiškia savo poziciją jų atžvilgiu – patyčios yra nepageidaujamos, nesvarbu, kokia forma jos pasireikštų“, – sako R. K. Juškienė.

Geriausi piešiniai – ant produkcijos etikečių

Piešinių konkurso organizatorių suburta komisija atrenka geriausius vaikų darbus, kurie vėliau tampa įvairių produktų etiketėmis. „Vertinant vaikų piešinius pirmiausiai žiūrima, kokia yra pagrindinė kūrinio mintis, ar ji atitinka temą. Tik tada galima vertinti panaudotas priemones bei kompoziciją, kaip tai padėjo atskleisti autoriaus idėją. Bet kokiu atveju, vaikai yra individualūs, tad tą pačią temą gali pateikti visiškai skirtingais būdais“, – teigia menininkas Algirdas Gataveckas, vienas iš piešinių vertinimo komisijos narių.

Jo teigimu, itin džiugina tie vaikų piešiniai, kuriuose nagrinėjami ne tik patyčių, bet ir žmogaus teisių klausimai. „Piešinių konkursas yra vienas iš būdų permąstyti ir keisti nusistovėjusias nuostatas. Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos, tai veda į emocinius įžeidinėjimus, etikečių klijavimą. Vaikai, kurdami patyčių tema, ne tik įsigilina į ją, bet ir piešiniais gali išsakyti savo poziciją, kas jų manymu yra gerai, o kas ne“, – sako A. Gataveckas.

Praėjusių metų iniciatyvos partnere tapo ne tik „Aurika“, bet ir šaltyje džiovintų produktų gamintoja „Super Garden“, kurios produktus papuošė geriausi vaikų piešiniai. „Džiaugiamės galėję prisidėti prie šios prasmingos ir itin reikalingos iniciatyvos. Vaikų kūrybiškumas ir meninė išraiška tapo šio projekto svarbiausia dalimi, kuri „Aurika“ dėka nugulė ant mūsų produktų pakuočių. Tokiu būdu vaikų kūryba ir toliau kovoja prieš patyčias viešojoje erdvėje, atkreipia pirkėjų dėmesį į šią problemą“, – komentuoja „Super Garden“ prekės ženklą atstovaujančios „Geld Baltic“ marketingo vadybininkė Eglė Narkevičiūtė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite