Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas.

„Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne tik lengviau atpažįstama, bet ir mažinama įvairiomis vaikų švietimo priemonėmis bei informacinėmis kampanijomis“, – komentuoja Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokytoja Roma Kotryna Juškienė.

Prieš kelerius metus Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos iniciatyva kartu su partnere, pakuočių gamintoja „Aurika“ pradėta kampanija „Kurk etiketę daiktui, o ne žmogui“, kurios metu Kauno miesto ir rajono mokyklų mokiniai kviečiami kurti aktualiomis socialinėmis temomis ir taip kovoti su patyčiomis, tapo savotiška platforma vaikų idėjoms.

„Pirmo piešinių konkurso metu 2021 m. sulaukėme 112 vaikų sukurtų darbų, praėjusiais metais – beveik 140. Vien tai, kad vaikai noriai ėmėsi dalyvauti šiame konkurse, aiškiai parodo, kad tema – itin aktuali. Pasitelkę kūrybiškumą vaikai ne tik patys prisideda prie patyčių mažėjimo mokyklose, bet ir išreiškia savo poziciją jų atžvilgiu – patyčios yra nepageidaujamos, nesvarbu, kokia forma jos pasireikštų“, – sako R. K. Juškienė.

Geriausi piešiniai – ant produkcijos etikečių

Piešinių konkurso organizatorių suburta komisija atrenka geriausius vaikų darbus, kurie vėliau tampa įvairių produktų etiketėmis. „Vertinant vaikų piešinius pirmiausiai žiūrima, kokia yra pagrindinė kūrinio mintis, ar ji atitinka temą. Tik tada galima vertinti panaudotas priemones bei kompoziciją, kaip tai padėjo atskleisti autoriaus idėją. Bet kokiu atveju, vaikai yra individualūs, tad tą pačią temą gali pateikti visiškai skirtingais būdais“, – teigia menininkas Algirdas Gataveckas, vienas iš piešinių vertinimo komisijos narių.

Jo teigimu, itin džiugina tie vaikų piešiniai, kuriuose nagrinėjami ne tik patyčių, bet ir žmogaus teisių klausimai. „Piešinių konkursas yra vienas iš būdų permąstyti ir keisti nusistovėjusias nuostatas. Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos, tai veda į emocinius įžeidinėjimus, etikečių klijavimą. Vaikai, kurdami patyčių tema, ne tik įsigilina į ją, bet ir piešiniais gali išsakyti savo poziciją, kas jų manymu yra gerai, o kas ne“, – sako A. Gataveckas.

Praėjusių metų iniciatyvos partnere tapo ne tik „Aurika“, bet ir šaltyje džiovintų produktų gamintoja „Super Garden“, kurios produktus papuošė geriausi vaikų piešiniai. „Džiaugiamės galėję prisidėti prie šios prasmingos ir itin reikalingos iniciatyvos. Vaikų kūrybiškumas ir meninė išraiška tapo šio projekto svarbiausia dalimi, kuri „Aurika“ dėka nugulė ant mūsų produktų pakuočių. Tokiu būdu vaikų kūryba ir toliau kovoja prieš patyčias viešojoje erdvėje, atkreipia pirkėjų dėmesį į šią problemą“, – komentuoja „Super Garden“ prekės ženklą atstovaujančios „Geld Baltic“ marketingo vadybininkė Eglė Narkevičiūtė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite