Siekdama didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės rezervo formavimą, Krašto apsaugos ministerija pristatė LR Seimui Karo prievolės įstatymo siūlomus pakeitimus dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) šaukimo sistemos tobulinimo. Šie pakeitimai aktualūs jauniems žmonėms, taip pat ir aukštojo mokslo diplomų siekiantiems studentams. Vienas svarbiausių naujojo modelio pakeitimų yra tai, kad privalomoji pradinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebūtų atidedama aukštųjų mokyklų studentams ir pareigūnams.

Priėmus įstatymo pakeitimus, pagrindinis karinis parengtumas būtų privalomas ir studijuojantiems jaunuoliams. Tiesa, studentai galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną jiems tarnybos formą. Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, studentams norima sudaryti sąlygas ir studijuoti, ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

„Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas derinti studijas su privalomąja pradine karine tarnyba, todėl yra net kelios galimybės: studentai galėtų atlikti tarnybą savaitgaliais, atostogų metu, vasarą. Ypatingai tai aktualu tiems, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienį. Vasarą jie galėtų grįžti ir atlikti tarnybą. Tokią praktiką turime ir dabar – Jaunesniųjų vadų kursai būtent taip ir organizuojami, jų metu studentai savo studijų procesus derina su tarnyba kariuomenėje“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.

Studentai tarnybą galės atlikti pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą arba kitas mokymo programas Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir taip suderindami ją su studijomis. Ši tarnyba gali vykti savaitgaliais ar vasaromis. Studentams taip pat siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.

Šaukiamojo amžiaus riba po įstatymo patobulinimo siektų 18-21 metus vietoje dabartinių 18-23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti nuo 18 iki 38 metų amžiaus. Atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą pirmiausia būtų šaukiami mokyklą baigę 18-21 metų sulaukę jaunuoliai. Numatytos ir išimtys: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, būtų šaukiami iki 22 metų. Tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, būtų šaukiami iki 30 metų.

Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius. Jie į tarnybą būtų pašaukti baigę studijas, bet ne vėliau kaip po dviejų metų nuo studijų baigimo. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų. Šiais pokyčiais siekiama, kad Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą papildytų asmenys, kurių profesijos reikalingos ginkluotųjų pajėgų karo meto struktūrai. Šiuo metu trūksta apie 2 tūkst. specialistų. Tarnybą taip pat galės atlikti ir tie asmenys, kurie neatitinka sveikatos reikalavimų, bet vis tiek yra išreiškę norą tarnauti.

Siūlomų pakeitimų vienas iš esminių tikslų – padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių. Todėl studentų įtraukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą prisidėtų prie reikiamo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimo. Kasmet tarnybą atlikti yra kviečiami apie 20 tūkst. studentų, iš kurių apie 13,5 tūkst. prašo ją atidėti. Šie skaičiai reiškia, kad yra didelė dalis jaunuolių, kurie neįgyja pagrindinio kario parengtumo. Būtent todėl ir siekiama studentams leisti lanksčiai pasirinkti, kaip ir per kiek laiko jie norėtų atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą.

Nors šaukimo sistemos pakeitimas palies tik dalį visuomenės, naujosios įstatymo pataisos ir padidėjęs šaukiamųjų jaunuolių skaičius turės įtakos tiek profesinės karo tarnybos kariams, tiek ir savanoriams. Siekiama, kad priėmus Karo prievolės įstatymo pakeitimus pašaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų nuosekliai didinamas.

Krašto apsaugos min. inf.