Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, dar kartą primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos, keturios iš jų skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 17-tus metus. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas būna neigiamas, – pacientas sveikas, jei teigiamas, – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Deja, koronaviruso pandemija gerokai pristabdė gyventojų aktyvumą tiriantis pagal prevencines programas, tarp jų – ir storosios žarnos. Valstybinės ligonių kasos  sausio mėnesio duomenimis, pernai storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 175 tūkst. žmonių – 33 proc. mažiau nei 2019 metais. Tai kelia didelį nerimą, nes, pasak medikų, pastaruoju metu į juos kreipiasi vis daugiau pacientų, kurių liga yra jau pažengusi, todėl ją gydyti kur kas sudėtingiau.

„Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas. Pasak jo, nors Lietuvoje sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje. Išgyvenamumui didelės įtakos turi ligos stadija jos nustatymo metu. „Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijų, o 17 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos vėžys. Todėl mes, gydytojai, nuolat pabrėžiame, kad negalima ignoruoti organizmo siunčiamų signalų, būtina rūpintis prevencija ir, žinoma, dalyvauti patikros programose“, – sako E. Stratilatovas.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Savičiūtės teigimu, karantinas – nėra priežastis vengti patikros pagal prevencines programas. „Svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į paciento amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, jis pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, – išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – sako VLK specialistė.

Pasak jos, kasmet didėja storosios žarnos prevencinės programos finansavimas. 2020 m. jai vykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo skirta 4,8 mln. eurų, 2019 m. – 3,9 mln. eurų, 2018 m. – 3,5 mln. eurų. Šiemet šiai programai numatyta 4,9 mln. eurų.

VLK užsakymu pernai liepą atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad mažiausiai žmonės žino apie storosios žarnos vėžio prevencinę programą (žino 58 proc. apklaustųjų), daugiausia – gimdos kaklelio (66 proc.) ir krūties vėžio (65 proc.). Dalyvavę storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje nurodė vos 10 proc. apklaustųjų, tuo metu gimdos kaklelio vėžio – 26 procentai.

Ligonių kasos primena, kad PSD apsidraudę žmonės gali nemokamai pasitikrinti sveikatą dalyvaudami penkiose prevencinėse programose: gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

„Tai daugelio pacientų galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš PSDF. Kasmet šių programų finansavimas tik didėja – 2020 metais joms buvo skirta 22 mln. eurų, 2021-aisiais – 24,5 mln. eurų”, – sako R. Savičiūtė.

VLK inf.