Stiprindama gynybą ES steigia 5 tūkst. karių reagavimo pajėgas

Iliustracinė nuotr.

Briuselis, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga pirmadienį turi patvirtinti naują gynybos strategiją, skirtą padidinti bloko pajėgumą veikti, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą.

Planas, rengtas dvejus metus, paskutinę minutę buvo perrašytas, siekiant daugiau dėmesio skirti Rusijos grėsmei po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą. „Tai nėra atsakymas į Ukrainos karą, bet tai yra atsakymo dalis, – prieš bloko užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos atstovas Josepas Borrellis. – Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę akimirką prieš patvirtinimą situacija bus tokia bloga ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“.

Žadintuvas suskambo

ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje apibūdino kaip žadintuvo skambutį, kad 27 valstybės narės turi imtis griežtesnio požiūrio į savo saugumą. JAV vadovaujamas karinis NATO aljansas dešimtmečius buvo Europos gynybos pagrindas, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių reikalavimą išlaikyti glaudžius ryšius su Vašingtonu. Tačiau yra ir siekis, kurį labiausiai stumia Prancūzija, kad blokas stiprintų savo paties gebėjimą veikti.

Naujoji strategija, kurią lyderiai turės oficialiai pasirašyti per vėliau šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, skirta sustiprinti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje. „Dirbsime, kad taptume stipresni kariniu požiūriu ir panaudotume savo pajėgumus labiau koordinuotai“, – sakė J. Borrellis.

Pagrindinis tikslas

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – iki 2025 m. sukurti iki 5 tūkst. karių „ES greitojo dislokavimo pajėgas“, kurias būtų galima pasiųsti į priešišką aplinką“. Postūmį kurti tokias pajėgas paskatino chaotiškas Vakarų pasitraukimas iš Afganistano pernai, kai Europa buvo visiškai priklausoma nuo JAV evakuacijų.

Projekte, kurį matė AFP, sakoma, kad pajėgas sudarys sausumos, oro ir jūrų komponentai ir jas bus galima panaudoti „skirtinguose operacijos etapuose neleistinoje aplinkoje, pavyzdžiui, pradiniam įžengimui, pastiprinimui arba kaip atsargines pajėgas užtikrinant išėjimą“.

Viljama Sudikienė (AFP)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite