Statistinis naujojo Seimo nario portretas

XIV Seimo kadencijai oficialiai pradėjus darbą, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė statistinį Seimo nario portretą, Jis sudarytas pagal duomenis, kuriuos naujai išrinkti Seimo nariai VRK pateikė vasarą, kandidatuodami Seimo rinkimuose.

 

Jei apibendrintume visų 2024-2028 kadencijos Seimo narių informaciją ir iš jų sukurtume vieną Seimo narį, išeitų, kad tai – beveik 51-erių metų amžiaus santuokoje gyvenantis vyras. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, moka ne vieną užsienio kalbą. Jo turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos viršija 280 tūkst. eurų.

Seimo rinkimuose išrinktas 141 Seimo narys, keturi iš jų atsisakė dirbti Seime. Šių asmenų duomenys į statistinio kandidato portretą neįtraukti. Vietoje jų – keturių pagal kandidatų sąrašo eilę mandatą gavusių Seimo narių duomenys.  

Į Seimą išrinktas 1 meras ir 28 savivaldybių tarybų nariai 

Seimo nario mandato siekė 8 savivaldybių merai, tačiau rinkėjų sprendimu į parlamentą pateko tik vienas – Joniškio r. savivaldybės meras Vitalijus Gailius. Jis iki darbo Seime pradžios paliko mero pareigas ir šioje savivaldybėje kitų metų pavasarį bus surengti pirmalaikiai mero rinkimai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekė 128 praėjusios kadencijos Seimo nariai, tačiau rinkėjų balsai nulėmė, kad Seime lieka dirbti tik pusė jų – 62.

Dar 28 Seimo nariai dėl darbo Seime jau paliko pareigas savivaldybių tarybose, į kurias buvo išrinkti. Juos įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse pakeis pagal pasislinkusią kandidatų sąrašo eilę savivaldybės tarybos narių mandatus gavusių bendrapartiečių kolegos.   

Parlamentarių moterų skaičius nesikeičia

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus turės 103 vyrai ir 38 moterys – lygiai tiek pat, kiek ir prieš ketverius metus.

VRK duomenimis, Seimo narių amžiaus vidurkis pirmojo naujos kadencijos posėdžio dieną yra 50 metų ir 7 mėnesiai. 2020 m. šis vidurkis siekė 49,5 metų, 2016-aisiais – 51,6.

Daugiausia  Seimo narių yra 40-49 metų amžiaus (34,75 proc.). Daugiau kaip penktadalis (22,7 proc.) yra sulaukę 50-59 metų amžiaus. 20,6 procento parlamentarų yra 60-69 metų amžiaus, 30-39 metų yra 17 proc. Seimo narių. 3,5 procento yra sulaukę 70 ir daugiau metų. Pačių jauniausių, 18-29 amžiaus, yra vos 1,4 proc. parlamentarų.

Solidžiausio amžiaus Seimo narę savo gretose turi Lietuvos socialdemokratų partija. Tai – Birutė Vėsaitė, kuriai, vadovaujantis Konstitucija, teko garbė pradėti pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį ir pirmininkauti jam, kol buvo išrinktas Seimo pirmininkas. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios ji yra antroji moteris, kuri pradėjo pirmąjį naujos Seimo kadencijos posėdį.

Jauniausias Seimo narys – politinės partijos „Nemuno aušra“ gretose esantis 28-erių Tadas Sadauskis.    

Seime – 8 milijonieriai

VRK svetainėje publikuojamos išrinktų Seimo narių anketose yra ir jų turto bei pajamų deklaracijų išrašai.

Bendras visų į 2024-2028 metų kadencijos Seimo narių turtas viršija 39,5 mln. eurų.

Padalinus bendrą 141 Seimo nario turto sumą, įskaitant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas Seimo narys disponuoja daugiau kaip 280 tūkst. eurų turtu.

Turtingiausias Seimo narys yra politinės partijos „Nemuno aušra“ gretose dirbsiantis Dainoras Bradauskas. Kukliausias – savo turto ir pajamų deklaracijoje nulius deklaravęs parlamentaras – su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimą išrinktas Ruslanas Baranovas.

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų varžėsi 25 milijonieriai, kurių kiekvieno privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 milijoną eurų.

Rinkėjų sprendimu į Seimą išrinkti 8. Po 2 – Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijų gretose esantys nariai. Po vieną milijonierių turi partija „Laisvė ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, „Nemuno Aušra“ ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.  

Kita informacija

Daugiau kaip 92 proc.  arba 133 Seimo nariai VRK pateiktose savo biografijose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 5 pažymėjo, kad yra įgiję aukštąjį, 2 – aukštąjį neuniversitetinį, 1 – aukštesnįjį.

21 šios kadencijos Seimo narys nurodė turį mokslo daktaro laipsnį.

10 Seimo narių savo anketose įrašė mokantys 5 ir daugiau užsienio kalbų.

Didžiausi poliglotai – Simonas Gentvilas ir Valdas Rakutis, abu nurodė įvairiais lygiais mokantys po 7 užsienio kalbas.

6 užsienio kalbomis susikalbėtų Žygimantas Pavilionis. Po 5 kalbas yra įvaldę Vaida Aleknavičienė, Linas Balsys, Dainoras Bradauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Šedvydis, Agnė Širinskienė ir Tomas Tomilinas.

Daugiausiai Seimo narių nurodė mokantys anglų (130), rusų (113), lenkų (40), vokiečių (31), prancūzų (22) kalbas. Keletas Seimo narių susikalbėtų ispaniškai (7), itališkai (6), latviškai, švediškai, ukrainietiškai, baltarusiškai ir lotyniškai (po 3), norvegiškai ir portugališkai (po 2).

Atsirado po vieną Seimo narį, mokantį ir tokias kalbas kaip japonų, turkų, danų, rumunų ir jidiš.

Vienas Seimo narys – Antanas Nedzinskas rinkėjams pateiktoje savo biografijoje pripažino nemokantis nė vienos užsienio kalbos.

Daugiau kaip 80 proc. arba 113 Seimo narių nurodė, kad yra susituokę. 5 deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 14. 8 – išsiskyrę, o 1 nurodė našlystės statusą.

2024-2028 Seimo kadencija darbą pradėjo 2024 m. lapkričio 14 d.

Indrė Ramanavičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite