Nuo rugsėjo daugiau slaugos paslaugų namuose

Siekiama labiau padidinti slaugos namuose paslaugų prieinamumą gyventojams ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Tuo tikslu inicijuojami nauji teisės aktų pakeitimai, leisiantys didinti teikiamų paslaugų skaičių, plėsti ambulatorines slaugos paslaugas.

Plečia paslaugą

„Pokyčiai artinant sveikatos priežiūros paslaugas prie paciento yra būtini ir labai reikalingi. Ypač senstant visuomenei ir vis dažniau asmenims bei jų artimiesiems išreiškiant norą gauti paslaugas namuose. Šiems pokyčiams SAM ruošėsi daugiau nei metus. SAM atstovai lankėsi visose apskrityse ir diskutavo su visų savivaldybių atstovais.

Susitikimų metu buvo pristatyta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) vizija. Diskutuota su paslaugų teikėjais, savivaldybių specialistais, kaip turėtų būti organizuojamos ASPN didinant šių paslaugų prieinamumą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė.

„Girdime socialinių partnerių bei paslaugų teikėjų mintis. Jau praėjusiame etape prailginome ASPN paslaugų teikimo laiką. Jos teikiamos kasdien nuo 8 val. iki 20 val., vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat palaipsniui didinome kompensuojamų paslaugų pacientams skaičių. Su šiuo pokyčių paketu dar labiau plečiame galimybes slaugos paslaugas namuose teikiančioms komandoms bei pacientams“, – sako SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.

Paslaugas gaus kiekvieną dieną

Susitikimuose su paslaugų teikėjais ir savivaldybių atstovais gauta aiški žinutė – teikiamų paslaugų nepakanka. Norint, kad pacientui būtų suteikiama visapusiška pagalba, būtina jų gausinti. Todėl didelių slaugos poreikių turintiems pacientams planuojama didinti paslaugų skaičių iki trijų per parą, o bendras paslaugų skaičius nuo 260 didinamas iki 365 per metus. Tai reiškia, kad asmenys, kuriems yra reikalingos slaugos paslaugas namuose, jas galės gauti kiekvieną dieną.

Nuo šių metų asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus. Nuo 2024 m. liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Tai svarbu, kalbant apie tęstinę reabilitaciją ir nenutrūkstamą šių specialistų pagalbą pacientams namuose.

Aptarnaus daugiau paslaugų gavėjų

Kartu su naujaisiais pakeitimais plečiamas ir ASPN gavėjų ratas: paslaugą galės gauti pacientai po aktyvaus gydymo chirurgijos paslaugų – iki šiol ASPN gaudavo tik po dienos chirurgijos paslaugų.

Kitas svarbus numatomas pakeitimas – pacientams, gyvenantiems socialinės globos namuose. Įsigaliojus pakeitimams bus leista ASPN teikiančioms komandoms teikti pagalbą globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas.

Taip pat planuojama plėsti ir paslaugų teikimo ribas. Asmenims turintiems nustatytus slaugos poreikius paslaugas bus galima teikti ir švietimo įstaigose bei darbovietėje – tai leis asmenims išlikti savarankiškais ir aktyviai dalyvauti socialinėse ir visuomeninėse veiklose. Naujasis įsakymo projektas taip pat įgalins teikti ambulatorines slaugos paslaugas ir socialinių paslaugų dienos centruose.

Paslaugų teikėjai ir savivaldybių atstovai susitikimuose akcentavo, kad būtina apsibrėžti, koks maksimalus darbo krūvis turėtų tekti ASPN teikiančių komandų nariams.

„Tobulinant šį pakeitimų paketą, nepamiršti ir sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant juos apsaugoti nuo perdegimo ir didelių darbo krūvių bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, nustatoma, kad vienu etatu dirbantis ASPN komandos narys gali atlikti ne daugiau nei 12 apsilankymų pas ASPN gavėjus per dieną“, – sako M. Čiurlionis.

Ministerija primena:

  • ASPN paslaugomis Lietuvoje šiandien naudojasi apie 50 tūkst. asmenų. Paslaugos teikiamos visose savivaldybėse. Jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Pacientui už jas mokėti nereikia. 
  • Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas.
  • Slaugos priežiūros paslaugas namuose gali gauti asmenys, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdieninėje buityje.

Daugiau informacijos apie slaugos paslaugas namuose – www.manoslauga.lt

Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite