Nuo rugsėjo daugiau slaugos paslaugų namuose

Siekiama labiau padidinti slaugos namuose paslaugų prieinamumą gyventojams ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Tuo tikslu inicijuojami nauji teisės aktų pakeitimai, leisiantys didinti teikiamų paslaugų skaičių, plėsti ambulatorines slaugos paslaugas.

Plečia paslaugą

„Pokyčiai artinant sveikatos priežiūros paslaugas prie paciento yra būtini ir labai reikalingi. Ypač senstant visuomenei ir vis dažniau asmenims bei jų artimiesiems išreiškiant norą gauti paslaugas namuose. Šiems pokyčiams SAM ruošėsi daugiau nei metus. SAM atstovai lankėsi visose apskrityse ir diskutavo su visų savivaldybių atstovais.

Susitikimų metu buvo pristatyta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) vizija. Diskutuota su paslaugų teikėjais, savivaldybių specialistais, kaip turėtų būti organizuojamos ASPN didinant šių paslaugų prieinamumą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė.

„Girdime socialinių partnerių bei paslaugų teikėjų mintis. Jau praėjusiame etape prailginome ASPN paslaugų teikimo laiką. Jos teikiamos kasdien nuo 8 val. iki 20 val., vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat palaipsniui didinome kompensuojamų paslaugų pacientams skaičių. Su šiuo pokyčių paketu dar labiau plečiame galimybes slaugos paslaugas namuose teikiančioms komandoms bei pacientams“, – sako SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.

Paslaugas gaus kiekvieną dieną

Susitikimuose su paslaugų teikėjais ir savivaldybių atstovais gauta aiški žinutė – teikiamų paslaugų nepakanka. Norint, kad pacientui būtų suteikiama visapusiška pagalba, būtina jų gausinti. Todėl didelių slaugos poreikių turintiems pacientams planuojama didinti paslaugų skaičių iki trijų per parą, o bendras paslaugų skaičius nuo 260 didinamas iki 365 per metus. Tai reiškia, kad asmenys, kuriems yra reikalingos slaugos paslaugas namuose, jas galės gauti kiekvieną dieną.

Nuo šių metų asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus. Nuo 2024 m. liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Tai svarbu, kalbant apie tęstinę reabilitaciją ir nenutrūkstamą šių specialistų pagalbą pacientams namuose.

Aptarnaus daugiau paslaugų gavėjų

Kartu su naujaisiais pakeitimais plečiamas ir ASPN gavėjų ratas: paslaugą galės gauti pacientai po aktyvaus gydymo chirurgijos paslaugų – iki šiol ASPN gaudavo tik po dienos chirurgijos paslaugų.

Kitas svarbus numatomas pakeitimas – pacientams, gyvenantiems socialinės globos namuose. Įsigaliojus pakeitimams bus leista ASPN teikiančioms komandoms teikti pagalbą globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas.

Taip pat planuojama plėsti ir paslaugų teikimo ribas. Asmenims turintiems nustatytus slaugos poreikius paslaugas bus galima teikti ir švietimo įstaigose bei darbovietėje – tai leis asmenims išlikti savarankiškais ir aktyviai dalyvauti socialinėse ir visuomeninėse veiklose. Naujasis įsakymo projektas taip pat įgalins teikti ambulatorines slaugos paslaugas ir socialinių paslaugų dienos centruose.

Paslaugų teikėjai ir savivaldybių atstovai susitikimuose akcentavo, kad būtina apsibrėžti, koks maksimalus darbo krūvis turėtų tekti ASPN teikiančių komandų nariams.

„Tobulinant šį pakeitimų paketą, nepamiršti ir sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant juos apsaugoti nuo perdegimo ir didelių darbo krūvių bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, nustatoma, kad vienu etatu dirbantis ASPN komandos narys gali atlikti ne daugiau nei 12 apsilankymų pas ASPN gavėjus per dieną“, – sako M. Čiurlionis.

Ministerija primena:

  • ASPN paslaugomis Lietuvoje šiandien naudojasi apie 50 tūkst. asmenų. Paslaugos teikiamos visose savivaldybėse. Jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Pacientui už jas mokėti nereikia. 
  • Siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas.
  • Slaugos priežiūros paslaugas namuose gali gauti asmenys, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdieninėje buityje.

Daugiau informacijos apie slaugos paslaugas namuose – www.manoslauga.lt

Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės. Kaip saugiai atsiskaityti telefonu?

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.  „Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Saugumas prasideda nuo paties

ESO pataria, kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti

elektros

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių. Įsijungia elektrinį šildytuvą, grindinį šildymą ar kitą elektros prietaisą, norėdami palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalijasi praktiniais patarimais. Pasirodo net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

maistas šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo. Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda. Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas. Pirmas žingsnis mažiau švaistant Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko

Taip pat skaitykite