Tokias  Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais, tarp kurių yra Gintautas Paluckas, Andrius Vyšniauskas, Ieva Pakarklytė, Orinta Leiputė, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Evelina Dobrovolska  ir kiti.

Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose.

Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus“.

Anot parlamentarų, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų rengimą paskatino vis dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.

„Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose (ant Olando kepurės ir kitur), pliažuose randa pelenų ir mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų, paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės. Tai rodo, kad nelegalaus pelenų išbarstymo praktika plinta. Yra buvę atvejų, kai į jūrą palaikai išbarstomi iš lėktuvo ar laivo. Į jūrą prieš 15 metų iš laivo „Šakiai“ oficialiai buvo įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos valia, išbarstant jūroje jo palaikus. Nors tokia praktika ekologiniu, etiniu požiūriu yra atsakingesnė, pagal šiuo metu galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, šie atvejai taip pat yra nelegalūs“,-   sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisų autoriai sako, kad jų tikslas – apsaugoti Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus ir suteikti alternatyvą, kuri leistų įgyvendinti paskutinę mirusiojo valią išbarstyti jo pelenus jūroje, upėje, kai tai atliekama ne mieste, gyvenvietėje ar pliaže.

Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.

Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.