Siūloma paaugliams iki 18 metų leisti žvejoti nemokamai

Siekiant sumažinti jaunimo nusikalstamumą, skatinti laisvalaikiu žvejoti, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo asmenims iki 18 metų suteikti teisę žvejoti nemokamai.

Tai numatantį Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras taip pat siūlo nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
„Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas“, – sako K. Mažeika.

Žvejai traukia į Pamarį iš įvairių Lietuvos kampelių. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Kam nemokamai?
Jeigu Seimas pritartų, fiziniai asmenys iki 18 metų, taip pat valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, Merkio aukštupyje). Pagal projektą žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalėtų leisti nemokamai žvejoti šiems asmenims.

K. Mažeikos teigimu, nustačius nemokamą žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos.

Ne daugiau 200 žmonių
„Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne daugiau kaip 200 asmenų“, – sako ministras.

Jo parengtame įstatymo pataisų projekte numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą.

Projekte aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai suteikia teisę žvejoti nemokamai, išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose.

Didėtų kainos
Pagal siūlomą projektą nuo vieno iki kelių eurų padidėtų mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, būtų mokama dviem paroms 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų), mėnesiui – 6 eurai (šiuo metu 5 eurai). Vienu euru (nuo 14 iki 15 eurų) pabrangtų toks leidimas metams.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, būtų mokama parai – 3 eurai (šiuo metu – 2 eurai 50 centų), savaitei – ne 8 eurai, kaip šiuo metu, o 10 eurų. Mėnesiui toks leidimas pabrangtų nuo 14 iki 20 eurų.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, būtų mokama: dviem paroms – 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų); mėnesiui – ne 5, o 6 eurai. Metams toks leidimas pabrangtų vienu euru – nuo 14 iki 15 eurų.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame vandens telkinyje arba valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų (šiuo metu 14 eurų).

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti tinkamiausią oro kondicionierių namams ar biurui?

oro kondicionierius

Vasaros karščiai vis dažniau tampa neišvengiama mūsų kasdienybės dalimi. Dėl klimato kaitos šiltasis metų laikas Lietuvoje tampa vis intensyvesnis, o tai skatina žmones ieškoti efektyvių sprendimų, kaip išlikti komfortiškoje temperatūroje. Vienas iš populiariausių pasirinkimų – oro kondicionierius. Tai ne tik patogumo, bet ir sveikatos klausimas, ypač tiems, kurie dirba iš namų ar turi mažų vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie oro kondicionierius, kaip juos išsirinkti, kokių tipų yra, kokie privalumai slypi jų naudojime bei kur galima įsigyti kokybiškus

Kur rasti pigiausias keliones į Turkiją šią vasarą?

į Turkiją

Turkija jau daugelį metų yra viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių – saulė, šiltas jūros vanduo, neriboti viešbučių bufetai ir, svarbiausia, prieinamos kainos. Vis dėlto, pastaraisiais metais pastebima tendencija – vasarą net ir į Turkiją kainos ne visada yra „draugiškos“. Ką daryti tokiu atveju? Kodėl kelionės į Turkiją vis dar tokios populiarios? Turkija traukia ne tik klimatu ar viešbučių gausa, bet ir puikiu kainos ir kokybės santykiu. Už santykinai mažą kainą galima gauti „viskas įskaičiuota“ poilsį 4 ar 5 žvaigždučių viešbutyje,

Kaip išsirinkti saugiausias ir ilgaamžiškas lauko duris?

lauko durys

Lauko durys yra vienas svarbiausių namo elementų – jos pirmosios pasitinka svečius, saugo nuo šalčio, triukšmo ir įsilaužimų, o kartu prisideda ir prie bendros pastato estetikos. Rinkdamiesi lauko duris, daugelis pirkėjų susiduria su dilema: kaip rasti tokias duris, kurios būtų ne tik patvarios, bet ir derėtų prie namo fasado, užtikrintų šilumos izoliaciją bei atitiktų saugumo standartus? Šiame straipsnyje apžvelgsime visus svarbiausius aspektus, į kuriuos verta atsižvelgti, renkantis lauko duris. Taip pat pristatysime Lietuvoje žinomą ir patikimą prekės ženklą – LaukoDurys.lt,

Išskirtinės sodybos „Ėvė“ šeimininkai: „Mums siūlė viską sulyginti su žeme, bet mes norėjome išsaugoti“

sodyba Ėvė

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija vykdo Saugomų teritorijų produkto ženklo programą. Jos tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į regiono kultūrą puoselėjančius asmenis, kurie užsiima tradiciniais amatais ar savo gaminama produkcija bei teikiamomis paslaugomis reprezentuoja saugomų teritorijų ir regiono etnografines kultūros vertybes. Šio ženklo turėtojai yra ir Inga bei Žygimantas Šarakauskai ir jų sodyba „Ėvė“, kuri savo išskirtine autentika jau daugiau nei du dešimtmečius žavi Mingės (Minijos) kaimo svečius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šarakauskai jau daugiau nei du dešimtmečius užsiima

Taip pat skaitykite