Siūloma paaugliams iki 18 metų leisti žvejoti nemokamai

Siekiant sumažinti jaunimo nusikalstamumą, skatinti laisvalaikiu žvejoti, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo asmenims iki 18 metų suteikti teisę žvejoti nemokamai.

Tai numatantį Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras taip pat siūlo nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
„Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas“, – sako K. Mažeika.

Žvejai traukia į Pamarį iš įvairių Lietuvos kampelių. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Kam nemokamai?
Jeigu Seimas pritartų, fiziniai asmenys iki 18 metų, taip pat valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, Merkio aukštupyje). Pagal projektą žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalėtų leisti nemokamai žvejoti šiems asmenims.

K. Mažeikos teigimu, nustačius nemokamą žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos.

Ne daugiau 200 žmonių
„Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne daugiau kaip 200 asmenų“, – sako ministras.

Jo parengtame įstatymo pataisų projekte numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą.

Projekte aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai suteikia teisę žvejoti nemokamai, išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose.

Didėtų kainos
Pagal siūlomą projektą nuo vieno iki kelių eurų padidėtų mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, būtų mokama dviem paroms 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų), mėnesiui – 6 eurai (šiuo metu 5 eurai). Vienu euru (nuo 14 iki 15 eurų) pabrangtų toks leidimas metams.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, būtų mokama parai – 3 eurai (šiuo metu – 2 eurai 50 centų), savaitei – ne 8 eurai, kaip šiuo metu, o 10 eurų. Mėnesiui toks leidimas pabrangtų nuo 14 iki 20 eurų.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, būtų mokama: dviem paroms – 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų); mėnesiui – ne 5, o 6 eurai. Metams toks leidimas pabrangtų vienu euru – nuo 14 iki 15 eurų.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame vandens telkinyje arba valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų (šiuo metu 14 eurų).

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite