Siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas kreipiant didesnes lėšas įžuvinimui

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams.

„Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį. Tikriausiai nerasime tokios prekės ar paslaugos, kurios kaina nesikeitė tiek metų. Šiandien gautų pinigų už žvejybos leidimus jau nebeužtenka telkinių įžuvinimui, moksliniams tyrimams ir kitiems svarbiems tikslams“, – sako Seimo narys, aplinkos ministras S. Gentvilas.

Priėmus šias pataisas į valstybės biudžetą už šiuos leidimus būtų surenkama 4,6 mln. eurų (šiuo metu – apie 1,5 mln. eurų). Šias lėšas būtų galima skirti mėgėjų žvejybos plėtrą skatinančioms priemonėms: vandens telkinių įžuvinimui, mokslinių tyrimų atlikimui, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimui, žvejybos kontrolės stiprinimui ir kitoms priemonėms.

Mėgėjų žvejybos įstatymo projektu taip pat siūloma iki 18 metų išplėsti amžiaus ribą nemokamai žvejybai. Šiuo metu žvejoti nemokamai be mėgėjų žvejybos leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų, pensininkai bei neįgalieji. Vienas iš šio įstatymo pataisų iniciatorių, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas teigia, kad tokia įstatymo nuostata paskatins jaunuolius dažniau leisti gamtoje, populiarins mėgėjišką žvejybą tarp paauglių.

„16 –17 metų paaugliai dažniausiai dar yra išlaikomi tėvų, neturi savo pajamų, daug laiko leidžia su draugais arba namuose, prie kompiuterių, nes mažesniuose miesteliuose, kaimiškose vietovėse dažnai paaugliams stinga užimtumo. Ne visi tėvai turi galimybes nupirkti vaikams žvejybos bilietą, todėl manau, kad nemokama galimybė mėgėjiškai žvejoti iki pat pilnametystės paskatins daugiau paauglių įsijungti į žvejų mėgėjų gretas, jaunimas daugiau laiko ims leisti gamtoje, o tai turės teigiamą poveikį jaunuolių sveikatai bei kokybiškam jų užimtumui“, – sako L. Jonauskas. Toliau Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos š. m. gruodžio 5 d.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite