Siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas kreipiant didesnes lėšas įžuvinimui

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams.

„Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį. Tikriausiai nerasime tokios prekės ar paslaugos, kurios kaina nesikeitė tiek metų. Šiandien gautų pinigų už žvejybos leidimus jau nebeužtenka telkinių įžuvinimui, moksliniams tyrimams ir kitiems svarbiems tikslams“, – sako Seimo narys, aplinkos ministras S. Gentvilas.

Priėmus šias pataisas į valstybės biudžetą už šiuos leidimus būtų surenkama 4,6 mln. eurų (šiuo metu – apie 1,5 mln. eurų). Šias lėšas būtų galima skirti mėgėjų žvejybos plėtrą skatinančioms priemonėms: vandens telkinių įžuvinimui, mokslinių tyrimų atlikimui, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimui, žvejybos kontrolės stiprinimui ir kitoms priemonėms.

Mėgėjų žvejybos įstatymo projektu taip pat siūloma iki 18 metų išplėsti amžiaus ribą nemokamai žvejybai. Šiuo metu žvejoti nemokamai be mėgėjų žvejybos leidimų turi teisę asmenys iki 16 metų, pensininkai bei neįgalieji. Vienas iš šio įstatymo pataisų iniciatorių, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas teigia, kad tokia įstatymo nuostata paskatins jaunuolius dažniau leisti gamtoje, populiarins mėgėjišką žvejybą tarp paauglių.

„16 –17 metų paaugliai dažniausiai dar yra išlaikomi tėvų, neturi savo pajamų, daug laiko leidžia su draugais arba namuose, prie kompiuterių, nes mažesniuose miesteliuose, kaimiškose vietovėse dažnai paaugliams stinga užimtumo. Ne visi tėvai turi galimybes nupirkti vaikams žvejybos bilietą, todėl manau, kad nemokama galimybė mėgėjiškai žvejoti iki pat pilnametystės paskatins daugiau paauglių įsijungti į žvejų mėgėjų gretas, jaunimas daugiau laiko ims leisti gamtoje, o tai turės teigiamą poveikį jaunuolių sveikatai bei kokybiškam jų užimtumui“, – sako L. Jonauskas. Toliau Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos š. m. gruodžio 5 d.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite