Širdies nepakankamumo kontrolė: šeimos gydytojai gali dažniau skirti svarbų tyrimą

Minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį į šia lėtine liga sergančių pacientų priežiūrą šalyje ir stiprėjantį šeimos gydytojo vaidmenį. Specialistai primena, kad nuo šių metų išplėstos galimybės šeimos gydytojams dažniau skirti natriuretinio peptido tyrimą, kuris padeda ne tik diagnozuoti širdies nepakankamumą, bet ir vertinti ligos eigą. 

Lietuvoje serga apie 170 tūkstančių gyventojų

Širdies nepakankamumas – viena dažniausių hospitalizavimo priežasčių vyresniame amžiuje, o šia liga Lietuvoje serga 170 tūkstančių gyventojų. Dėl visuomenės senėjimo sergančiųjų skaičius kasmet sparčiai auga, todėl itin svarbia tampa ankstyva diagnostika, nuoseklus gydymas ir reguliari stebėsena.

Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, Lietuvoje teikiamos įvairios Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos – nuo šeimos gydytojo konsultacijų ir laboratorinių tyrimų iki gydytojų specialistų konsultacijų, išsamesnės diagnostikos bei gydymo specializuotuose širdies nepakankamumo kabinetuose. Svarbi grandis šiame procese yra šeimos gydytojas, kuris pirmasis įvertina paciento būklę, skiria tyrimus, koordinuoja gydymą ir prireikus siunčia pacientą tolesnei specialistų priežiūrai.

„Širdies nepakankamumo valdymas iš esmės vyksta pirminėje grandyje, todėl stiprus šeimos gydytojo vaidmuo yra kritiškai svarbus visai sistemai. Šeimos gydytojai pirmieji įtaria ligą, pradeda gydymą, kartu su savo komanda atlieka kontrolę, užtikrina gydymo tęstinumą ir laiku reaguoja į būklės pokyčius. Labai svarbu, kad šiandien turime daugiau galimybių priimti sprendimus remdamiesi objektyviais tyrimais ir taip galėdami užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą“, – sako šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.

Išplėstos galimybės šeimos gydytojams

Nuo šių metų išplėstos galimybės šeimos gydytojams skirti natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau šį tyrimą šeimos gydytojas galėjo paskirti, kai reikia atlikti dusulio diferencinę diagnostiką, įtariant širdies nepakankamumą, o dabar jį gali atlikti ir jau šia liga sergantiems pacientams. Skiriasi tik tai, kokiu dažnumu atliekamas tyrimas. Jeigu būklė stabili ir nereikia gydymo korekcijos, šis tyrimas gali būti atliekamas kartą per metus, o jeigu būklė yra blogėjanti ir reikia koreguoti gydymą, tyrimas gali būti atliekamas iki 3 kartų per metus.

„Išplėstos natriuretinio peptido tyrimo skyrimo galimybės suteikia šeimos gydytojams daugiau įrankių valdyti širdies nepakankamumą pirminiame lygyje. Šeimos gydytojai gali dažniau taikyti šį tyrimą, todėl pacientų būklės pokyčiai gali būti pastebėti anksčiau, o gydymas – koreguojamas laiku. Tokia nuosekli priežiūra padeda išvengti ligos paūmėjimų ir hospitalizacijų“, – įsitikinusi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Pasak jos, reguliarus pacientų stebėjimas yra vienas svarbiausių širdies nepakankamumo valdymo aspektų. Laikantis paskirto gydymo bei kitų gydytojų paskirtų rekomendacijų, širdies nepakankamumą galima sėkmingai kontroliuoti ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite