Šilutės uostas ruošiasi naujam sezonui ir pokyčiams

Šilutės mažųjų laivų uostas, kurį koncesijos būdu valdo UAB Šilutės vandens turizmo centras, ruošiasi pokyčiams. Nuo kovo 1 d. šio uosto kapitonu, o kartu ir komercijos direktoriumi dirbantis Vaidas Pavilonis patikino, kad per vasarą atsiras nemažai klientų patogumui skirtų naujovių.

Nuo kovo 1 d. Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu, o kartu ir komercijos direktoriumi dirbantis Vaidas Pavilonis tikisi, kad per vasarą uoste atsiras nemažai klientams skirtų naujovių.

Koncesijos sutartyje numatyta Šilutės mažųjų laivų uosto kapitono pareigybė. Uosto kapitonas yra asmuo, atsakingas už laivybos priežiūrą, užtikrinantis tvarką uosto akvatorijoje bei krantinėse. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uosto administracijos vadovas – UAB Šilutės vandens turizmo centro vadovas Rimgaudas Višinskas.
Susisiekimo ministro nurodymu, numatyta speciali vidaus vandenų uosto kapitono uniforma, tačiau dėvėti ją nuolat uosto kapitonas neprivalo.

Pirmuoju Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu buvo Stanislovas Budvytis. Jam iškeliavus Anapilin, po kelerių metų pertraukos, tokiu kapitonu tapo minėtasis Vaidas Pavilonis, anksčiau dirbęs Nemuno deltos regioninio parko vadovu.
„Kur uosto kapitono, kur komercijos direktoriaus veikla, sunku atskirti, nes darbai tarpusavyje labai susiję. Reikia rūpintis ir laivais, kurių stovėjimo vietų tuoj padaugės nuo 110 iki 120, ir … gėlėmis, kurių sodinimas taip pat mano galvos skausmas. Viskas turi suktis kaip laikrodis, nes tai yra Šilutę reprezentuojanti miesto vieta. Čia visada turi būti tvarkinga ir gražu. Darbo valandų skaičiuoti neišeina, tenka dirbti daugiau“, – kalbėjo Šiltės mažųjų laivų uosto kapitonas Vaidas Pavilonis.
Beje, jo kabinetą puošia įvairių šalių vėliavos. Vaidas Pavilonis paaiškino, kad šioje kolekcijoje yra visų jo aplankytų šalių vėliavos.
Atostogos prie jūros prasidės Šilutėje
Uosto kapitonas labai daug tikisi iš naujojo „Kuršių deltos ekspreso“, kuris nuo birželio 17 d. pradės reguliariai plukdyti keleivius iš Šilutės į Nidą ir atgal. Pasak V. Pavilonio, šio maršruto detalės suderintos su Neringos savivaldybe, kurios vadovai suinteresuoti mažinti automobilių srautą į Kuršių neriją. Galbūt nidiškiai ar ten poilsiaujantieji taip pat norės aplankyti Šilutę.
Plaukiantys iš Šilutės į Nidą keltu, Šilutės uoste nemokamai galės palikti savo automobilius. Taip jie sutaupys laiko ir pinigų, nes nebereikės niekur važiuoti ir laukti eilėse į keltą, atkris mokesčiai: ekologinis, už kėlimą per marias, už automobilio stovėjimą Neringoje. Ko gero, patogiausia būtų atvykstant atsigabenti ir dviračius, su kuriais galima keltis į Nidą. Svarstoma galimybė nuomoti dviračius ir pačioje Šilutėje.
„Iš esmės, atostogos Nidoje prasidės jau Šilutės uoste įlipus į keltą. Nuo to laiko jau galima atsipalaiduoti ir mėgautis plaukimu. Tuo labiau, kad kelte veiks ir baras“, – pasakojo V. Pavilonis. Gegužės 27 d. baras pradės veikti ir pačiame uoste. Jo savininkai įsigijo naujos įrangos, gaminti skanių valgių personalą mokė specialistai iš Klaipėdos.
Plės uosto infrastruktūrą
Vaidas Pavilonis pasidžiaugė, kad Šilutėje yra vienintelė Lietuvoje prieplauka su degaline. Jis sakė, kad laivus Šilutės uoste laiko ne tik aplinkiniai, bet ir žmonės iš Vilniaus, Kauno, o pastaruoju metu labai padaugėjo laivų savininkų iš Tauragės. Kiekvienais metais atsigabenti lavus ir nuleisti juos į vandenį, o sezono pabaigoje išsivežti užima gana daug laiko ir pakankamai sudėtinga. Be to, reikia gerai pasukti galvą, kur saugoti brangius laivus per žiemą. Uosto elinge per žiemą galima palikti apie 15 laivų. Jau šią vasarą numatoma pastatyti naują apie 500 kv. m ploto angarą, tada čia tilptų per žiemą apie 50 laivų.
Taip pat numatoma pradėti teikti laivų techninės priežiūros paslaugas. Kol kas laivus prižiūrinčių specialistų laivų savininkai kviečiasi iš Klaipėdos. Numatoma pasirūpinti, kad laivus būtų galima aptarnauti savo jėgomis. Techninei priežiūrai būtų atskirta dalis dabartinio elingo. Mechanikai dirbtų visus metus, jie techniškai aptarnautų laivus, prižiūrėtų jų korpusus.
„Norėtume, kad pasibaigus sezonui laivo savininkas tik praneštų, kad daugiau nebeplaukios, o pavasarį jam tereikėtų įspėti, kada norės išplaukti ir pasiimti galutinai sutvarkytą ir darbiniais skysčiais užpildytą laivą. Net variklius pašildytume, jeigu reikėtų…“ – apie planuojamą Šilutės uosto infrastruktūros plėtrą kalbėjo V. Pavilonis.

Nuo gegužės 27 dienos uoste duris lankytojams vėl atvers baras.

Ant kranto nepaliks nė vieno
UAB „Kintai“ vadybininkas Simonas Skutulas sakė, kad daugiausiai jėgų šiuo metu skiriama reguliaraus maršruto keltu „Kuršių deltos ekspresas“ atidarymui. Naujas maršrutas Šilutė – Nida ir atgal patvirtintas Vidaus vandens kelių direkcijoje. Šiuo keltu vienu metu planuojama kelti 60 keleivių, tačiau, prireikus, anot S. Skutulo, „Kuršių deltos ekspresas“ gali sutalpinti ir daugiau poilsiautojų. Žodžiu, ant kranto nieko nepaliks.
Jau dabar galima tartis dėl užsakomųjų plaukimų. Šiuo metu rengiama elektroninė bilietų įsigijimo sistema, tad norintieji plaukti bilietų galės įsigyti iš anksto. Taip pat bus galima pasirinkti plaukimo laiką. Atplaukus vienu reisu, sugrįžti bus galima ir kitomis dienomis. Nors reguliarūs reisai prasidės birželio 17 d. ir truks iki rugsėjo 1-osios, kai kas jau išbandė kelionę keltu į Nidą. Artimiausios išvykos numatomos birželio 4, 10 ir 11 d. Simonas užsiminė, kad bus taikoma įvairių nuolaidų teminėms išvykoms bei reguliarių reisų metu, tad bus galimybių nuplaukti į Nidą pigiau.

„Kuršių deltos ekspresas“ skrodžia Atmatos vandenis.

Ne visada išvykoms reikalingas toks didelis laivas. Šilutės vandens turizmo centro vadovas Rimgaudas Višinskas sakė, kad klientams parengti dar 6 nedideli laivai bei 50 keleivių galinti plukdyti „Perloja“, 45 vietų „Neptūnas“, 30 žmonių talpinantis „Ventvėjas“.
„Žmonės pageidauja pramoginių, pažintinių plaukimų, nori pažvejoti. Atsižvelgdami į jų poreikius, galime pasiūlyti įvairių dydžių ir įvairių kainų laivų“, – sakė bendrovės vadovas.
Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite