Šilutės rajone nuo COVID-19 paskiepyta 24 proc. gyventojų

Jau beveik įpratome girdėti, kad savaitgaliais Lietuvoje naujų susirgimo COVID-19 atvejų būna tik šimtai, o darbo dienomis vis per 1200 kasdien. Skaičiai kelia susirūpinimą: vėl daugėja gydomų ligoninėse, reanimacijoje asmenų, mirčių kasdien – nuo kelių iki keliolikos.

Gegužės 11 d. duomenimis, Šilutės rajone nuo COVID-19 buvo paskiepyti 8777 asmenys arba 24 proc. gyventojų. „Sutinku, kad procentas nedidelis, esame žemiau Lietuvos vidurkio, tačiau skiepijimo tempus lemia gaunamų vakcinų kiekiai“, – aiškino Šilutės rajono savivaldybės gydytoja – vyr. specialistė Gintarė Tamašauskienė.

Antradienio duomenys yra tokie: nuo karantino pradžios rajone susirgo 2860 asmenų, 2296 jau pasveiko, 420 – gydosi, 65 – mirė. Per pastarąsias savaites mirė 3 asmenys.

Antradienį Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje įkurtas vakcinavimo centras nedirbo: „AstraZenecos“ vakcina (dabar vadinama „Vaxzevria“)  nėra populiari, skiepytis ja norinčių buvo nedaug, sutarta skiepijimą perkelti į šiandien, gegužės 12 d., trečiadienį, kai jau skiepijama „Pfizer“, „Johnson & Johnson“ vakcinomis.

G. Tamašauskienė priminė, jog gegužės 13 d., ketvirtadienį, bus skiepijama „Pfizer“ ir „Modernos“ vakcinomis, visą pastarąją planuojama panaudoti penktadienį. Šią savaitę rajone skiepyta 4 rūšių vakcinomis.

„Kitą savaitę žada skirti per 900 „Pfizer“ vakcinos, apie kitas žinių nėra“, – pasakojo G. Tamašauskienė, kuri užsakinėja vakcinas ir per Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą jos paskirstomos rajone veikiančioms ir skiepyti teisę turinčioms medicinos įstaigoms bei vakcinavimo centrui.

Į gimnazijas sugrįžo abiturientai, mokomi pradinukai, Saugų Jurgio Mikšo ir Katyčių pagrindinėse mokyklose mokoma ir kitų klasių mokinių. Privalu testuotis, tad ne visų mokinių tėvai su tuo sutiko, daugelis mokyklų pasirinko nuotolinį mokymą.

COVID-19 nustatytas vienam Šilutės miesto mokyklos mokiniui, tad visi tos klasės mokiniai turi izoliuotis, į pamokas nesirinks.

Stasė Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite