Šilutės ligoninėje – nerimo dienos

Šilutės ligoninė skaičiuoja vis didėjančias skolas. Šių metų 9 mėnesių rezultatas – 800 tūkst. Lt nuostolis. Gyvenimą skolon lemia sumažintas gydymo paslaugų įkainis bei dalis paslaugų, už kurias Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) visai nemoka. Šilutės ligoninės administracija ir skyrių vedėjai pirmą kartą laiku negavo atlyginimų.

Šaukiasi pagalbos
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Ligoninių asociacija spalio 21 d. kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, siūlydami dar šiais metais skirti sveikatos priežiūros įstaigoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo viršplaninių bei rezervo lėšų. Iš šių metų viršplaninių ir rezervo lėšų paskyrus bent 80-90 milijonų Lt, kitais metais, jeigu nesisektų surinkti planuotų šio biudžeto pajamų, galima būtų mažinti bazinį paslaugų įkainį, nemažinant paslaugų skaičiaus.
Toks sprendimas, jį priėmus dar šiemet, sustabdytų sveikatos priežiūros įstaigų gyvenimą „į minusą“, padėtų išvengti teisminių ginčų dėl skolų, delspinigių išieškojimo, sąskaitų areštavimo, nekiltų sumaišties medikų kolektyvuose, kai laiku nemokamas ar mažinamas atlyginimas, iškyla grėsmė netekti darbo.
Ligoninių vadovai sunerimę, kad didėjančios skolos, nepaisant išnaudotų visų galimybių taupyti, sėja nerimą dėl ligoninių ateities – gyventojams neramu, kad rajonuose gali nelikti ligoninių – tada gydytis tektų didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Eurostato duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra žemiau skurdo ribos arba arti šios ribos – aut. pastaba).
Rašte akcentuota, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą šiais metais sudaro per 272 milijonus Lt, o 2015 m. į šį rezervą planuojama per 352 mln. Lt. Toks užmojis nėra pagrįstas, kai medicinos įstaigos skęsta skolose.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas
Darius Steponkus.

Pacientai – pirmiausia
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus ligoninių gyvenimą „į minusą“ pirmiausia sieja su tuo, kad dirbti tenka nežinioje – ligoninė teikia paslaugas, nežinodama, ar metų gale už visas jas bus sumokėta, kinta gydymo paslaugų įkainis, ligoninės pajamos – vis mažėja, o brangsta viskas: ligoninės veiklai būtinos paslaugos, prekės ir visa kita.
„Kai taip „prisuka kranelį“, bandome prisitaikyti, tačiau čia yra kaip su augalu, kuriam įpilant vis mažiau vandens, jis taps negražus, nyks, neduos vaisių ir bus išmestas…“ – kalba D. Steponkus, viešai pripažindamas, kad ligoninė metus pradeda apgraibomis ir nežinodama, kuo tie metais baigsis. Nuošalyje lieka prioritetai, perspektyvos, ateities planavimas, tenka pamiršti investicijas. Esama gydymo įstaigų, kurios taupydamos nebeteikia kai kurių paslaugų, atsisakė specialistų. „Mūsų tikslas – išsaugoti ligoninę tokią, kokia ji yra dabar. Nenorime atsisakyti dalies paslaugų, nes jų pacientams reikia čia, o atsisakytų paslaugų vėliau jau nebebus galima susigrąžinti“, – sakė D. Steponkus, primindamas pavyzdį, kai buvo restruktūrizuota dešimt Lietuvos ligoninių. Ten neliko chirurgijos, kitų paslaugų, kurių ten ir nebebus, šios ligoninės jau atsidūrė ant bankroto slenksčio, specialistų nebėra, skyriai uždaryti.
Anot D. Steponkaus, Šilutės ligoninės palatos nuolat būna pilnos pacientų, vadinasi, įstaiga reikalinga, ji veikia ir, nepaisant grėsmių, tinkama pagalba pacientams yra ir bus svarbiausias tikslas. Dirbti šį tą ir šiek tiek – ne išeitis, atsisakyti dalies paslaugų ir specialistų – blogybė, nes taupydami medikai gali klaidingai diagnozuoti ligą. Dienos chirurgijos paslaugos, kurių ėmėsi Šilutės ligoninė, sumažino ligonių skaičių palatose, tačiau iš pradžių už dienos chirurgiją mokėjo kaip už prioritetinę paslaugą, dabar – ne, žadama mokėti gal bent už dalį. Tik kitų metų pradžioje bus aišku, bus šių pinigų ar ne, daug ar mažai…
Lietuvoje akivaizdu, kad lėšų srautai nukreipiami į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didžiąsias ligonines, tačiau ar tai priimtina gyventojui, kuris pas tos ligoninės gydytoją gali patekti per du mėnesius. Ilgos eilės yra ir operuotis. O kiek būna kelionių, kiek tai kainuoja?
Ar visi Šilutės krašto žmonės išgalėtų taip gydytis?
Spėlionės
Ar ligoninės sulauks pagalbos? Neaišku. Ar gydymo paslaugos bazinis įkainis kitais metais bus 97 centai? Ar kis ligoninės ir TLK sutartis? Tokią situaciją medicinoje tinkamiausia pavadinti gyvenimu nežinioje. Neramu medikams, tačiau ar ramu gyventojams, kai ir taip brangūs vaistai, gydytis tenka vis dažniau, nes sergamumas Lietuvoje tik didėja. Priežastys? Daugybę jų išvardintų bet kuri kaimo močiutė…
Šilutės ligoninėje atliekama hemodializė, kompiuterinio tomografo tyrimai. Kiek už tyrimą moka Ligonių kasa? Pinigų suma paskirstoma pagal regione atliktų tyrimų skaičių. Išeitų: jei tyrimų buvo daugiau – mokės mažiau, jei tyrimų mažiau – moka daugiau… Tik mėnesio gale sužinoma, kiek Ligonių kasa mokės už vieną tyrimą.
Už operacijas irgi mokama pagal panašią sistemą. Įprasta atlikus žarnyno tyrimą ar kitokią operaciją siųsti mėginius į laboratoriją, kur po poros savaičių nustatys, ar aptikta vėžinių ląstelių. Už tokį tyrimą moka ligoninė. Šis tyrimas turi kelis lygius, pradinis yra pigesnis, kiti – brangesni. Tad gali būti tyrimų, kurių kaina tris kartus didesnė už TLK apmokamą.
Brangsta vaistai, medikamentai, įranga, maisto produktai ligoniams maitinti, degalai ir visa kita, kas būtina ligoninei funkcionuoti net gyvenant akivaizdžios sumaišties sąlygomis, o pinga tik ligoninės teikiamos paslaugos, nes už jas ligoninė gauna vis mažiau pinigų.
Ligoninė reikalinga ne Šilutei papuošti, ji reikalinga susirgusiam gyventojui. 200 lovų nuolat užimta. Jeigu lovų sumažėtų, ar visus priglaustų Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ligoninės?
„Tariamės, taupome, tačiau ligoninės pacientai nepajuto ir nepajus mus slegiančių nepriteklių“, – sakė D. Steponkus, dar nepraradęs vilties, kad regioninės ligoninės statusą turinti Šilutės ligoninė išliks tokia, kokia yra. Beje, regioninės ligoninės statusas neturi jokios įtakos skiriant ligoninei lėšų. Tačiau regioninės ligoninės statusas labai svarbus siekiant išsaugoti visą paslaugų spektrą.

Stasė SKUTULIENĖ

5 komentarai

  • Silutiskis

    Pas šeimos gydytoją eini ar neini, o kas mėnesį už tave tai įstaigai kapsi pinigėliai. Gi ligoninei nemoka ir už atliktas gydymo paslaugas, o jei moka, tai mažai, nevienodai, net ir nemoka. Didina miniamią algą – iš ko ligoninei verstis? Gal silutiskiai turetų imti ginti savo ligonine?

  • Priminimas

    Kai siekė Šilutei regioninės ligoninės statuso, rūpinosi ir savivaldybės vadovai, ir Seimo nariai, važiavo pas ministą. Ir pasiekė. Reikia ir dabar pasistengti. Vienas ligoninės vadovas neapgins ir neišsaugos ligoninės. Skaičiau, kad daugiausia mirštama Lietuvoje nuo kraujotakos ligų (insultai ir t.t.), o Europos Sąjungoje Lietuva pagal šias mirtis užima trečią vietą po Bulgarijos ir Latvijos. Treti iš 28 ES valstybių.Ir mūsų rajone ši liga pekerta daugiausia žmonių. Ligoninė turi būti, veikti, negalima jos mažinti ar kitaip pertvarkyti. Biedni žmonės liktų visai be pagalbos.

  • taip

    Pritariu ir manau, kad viskas susitvarkys žmonių naudai. Juk mes mokame sveikatos draudimo įmokas.

  • Taip

    O kas sako, kad mes tylėsime? Reiks, bus surinkta parašų, reiks, eisime ir pasakysime, kad negali atimti ligoninės. Tik mūsų valdžia turėtų greičiau ir stipriau rūpintis. Gaišta jie ten laiką niekams, o kas žmonėms svarbu, gal nerūpi… Esu optimistas. Bus gerai. Tvirtybės linkiu mūsų medikams.

  • taip

    patarimas, 1. gygytojai turi saziningiau atlikti savo pareiga. 2. sumazinti veltedzius 3. labiau gerbti pasientus. 4 tyrimai labai ilgai atliekami, 5. labai prastas aptarnavimas, uztai dauguma vaziuoja ididmiesti.. 6. vadovo vikrumas. 7. tikiu kad esamas vadovas ir pasientai suras trukumus ir pakovos uz ligonines issaugojima.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Gaisras medžio apdirbimo įmonėje Klaipėdos rajone

gaisras

Šiandien ryte gautas pranešimas apie gaisrą medžio apdirbimo įmonėje UAB „Dekogama“, Pylos gatvėje, Maciuičiuose, Klaipėdos r. Į įvykio vietą išvyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gesinimo darbus atlieka gausios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių pajėgos. Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija aplinkos ore atlikti lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių matavimus ir nuotekų ėminius. Teršalų sklaidos modeliavimus atliko Aplinkos apsaugos agentūra – daugiau informacijos rasite čia. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Jei esate lauke ir matote

Taip pat skaitykite