Šilutės katalikės surengė labdaros mugę

Per dvejus metus į labdaros krautuvę, esančią Tilžės g. 43, Šilutėje, 2240 žmonių atnešė rūbų, apavo ir kitų daiktų, kurie labai reikalingi gyvenantiems vargingiau. Keturias paskutines rugpjūčio dienas Šilutės katalikių draugija šioje krautuvėje surengė labdaros mugę ruošiantiems leisti vaikus į mokyklą.

Antradienį labdaros mugėje dirbo šis Šilutės moterų katalikių būrelis. Pirmoje eilėje centre – Albina Gečienė, jau 15 metų esanti Šilutės katalikių moterų draugijos pirmininkė.

Pirmadienį, pirmąją mokslo metų pradžiai skirtos labdaros mugės dieną, sulaukta 50 žmonių, antradienį – per 30. Nors moterys dirba nuo 9 iki 14 val., visas jų būrelis pluša iš peties. Kai gražus oras, rūbai, apavas ir visa kita išnešama ir sukabinama, išdėliojama kiemelyje prie labdaros krautuvės. Atėjusieji palydimi ir į krautuvės vidų – tegul tik eina, žiūri, renkasi, matuojasi…
Atliekamų ir vaikų išaugtų rūbų, batų, mokyklinių reikmenų daugiausia sunešė Šilutės gyventojai. Mokslo metų pradžiai skirtai mugei katalikės daiktus kaupė iš anksčiau. Surinko nemažai dar gerų kuprinių, kitų mokyklinių reikmenų, sukaupė ir vaikams tinkamų kostiumų, marškinių, viso kito. Sakė: „…ėmė žmonės ir džiaugėsi. Kuprines bemat paėmė, mat jos brangiai kainuoja“. Sulaukta žmonių iš Kintų, Katyčių, Usėnų ir kitų rajono vietovių.
Šilutės katalikių moterų draugijai – jau 21-eri metai, iš jų tik pirmuosius šešerius buvo kita pirmininkė, o po jos 25 moterims dabar vadovauja Albina Gečienė. Per 15 vadovavimo metų A. Gečienė prisimena labdaros krautuvę veikus ne vienoje miesto vietoje. Dabartinės patalpos yra erdvios ir žiemą šiltos. Iškaba skelbia, kad Tilžės gatvėje esančiuose laidotuvių namuose, iš gatvės pusės, jau dvejus metus triūsia šis geraširdžių moterų būrelis.
Ir ten, kur buvo ankšta, šalta, šios moterys darbavosi du dešimtmečius. Šilutės katalikės moterys muges surengia didžiųjų metų švenčių proga, nors varguoliams padeda nuolatos. Šilutėje esama gal dešimt benamių – juos moterys krautuvėje perrengia kas savaitę. A. Gečienė pasakojo, kad anksčiau Raudonojo Kryžiaus draugija perduodavo labdaros iš Vokietijos, gaudavę siuntų iš Švedijos, Danijos. Senokai to nebėra. Dabar krautuvėje priimami ir nemokamai išdalijami tik Šilutės, jos priemiesčių ir kai kurių kitų vietovių gyventojų atgabenti daiktai.
„Žmonės patenkinti, renkasi rūbus, ima ir dėkoja, dar kokius batus suranda… Nors esame ir pabartos, kai paprašome tvarkingai netinkantį rūbą sulankstyti, į vietą padėti…“ – pasakojo A. Gečienė, o šalia buvusi viena iš šios draugijos narių pasidžiaugė, kad turi darbščią, protingą, humoru ir šypsena iš kitų išsiskiriančią pirmininkę, kuri esanti ir puiki šeimininkė.
Antradienį moterys jau buvo sutvarkiusios krautuvę ir susėdo kavos. Čia jų buvo net 11. A. Gečienė neslėpė – tam savo gyvenimą skiria katalikės nuo 60 iki 90 metų amžiaus. Visos turi tautinius rūbus, kai Šilutėje žmonės renkasi giedoti Lietuvos himno, jos ateina pasipuošusios tautiniais rūbais, su jais dalyvauja ir atlaiduose, kitose išskirtinėse šventėse. Gražūs ryšiai sieja su Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia, kurios naujasis klebonas Remigijus Saunorius sekmadienį per pamokslą paskelbė apie šią labdaros mugę ir paragino žmones atsiliepti.
A. Gečienės vadovaujamos moterys planuoja drauge vykti laivu į Nidą, taip pat aplankyti naujuosius namus, skirtus onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems, Klaipėdoje. Būta ir anksčiau ekskursijų ir kitokių išvykų. O šią labdaros mugę A. Gečienė pažadėjo užbaigti vaišėmis su cepelinais.
Moterys sakė esančios dėkingos laikraščiams, kurie nemokamai paskelbia apie labdaros muges, kitą labdaringą jų veiklą. Kai žmonės sužino, atvyksta, ir darbas matomesnis, ir padedama didesniam būriui žmonių. „Anksčiau žmogus galėjo ateiti tik vieną kartą per mėnesį, dabar jau eina kada panorėjęs, kada prireikia… Ima drabužių, kitko sau, savo šeimos nariams, net giminaičiams, kaimynams. Matyt, reikia…“ – sakė A. Gečienė.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite