Šilutės Geltonasis tiltas pastatytas 1914 metais

Kaip jau paskelbėme, nuo lapkričio 19 iki kitų metų rugsėjo 30 d. bus remontuojamas Geltonasis tiltas Šilutėje per Šyšos upę. Jo adresas – Lietuvininkų g. 2, Šilutė. Čia prasideda per miestą į rytinę pusę nusidriekusi Lietuvininkų – Tilžės gatvė, o už šio tilto į vakarinę pusę – Rusnės gatvė ir kelias į Rusnę. Tiesa, šioje Rusnės gatvėje yra ir kitų rajono žmonėms bei svečiams svarbių vietų: privatus medicinos centras, Šilutės ligoninė, laivų nuleidimo į Šyšą aikštelė, Šilutės baseinas ir kt.

Iš Klaipėdos pusės į Šilutę atvykę poilsiautojai, žvejai, kaip įprasta, šiuo tiltu suka į Rusnę. Būna kamščių. Mat tiltas turi tik vieną eismo juostą, siaurokas. Tad vienoje Šyšos upės pusėje ar kitoje kartais stovi ir laukia ne po vieną automobilį.

Ne kartą viešoje erdvėje svarstyta ir tilto būklė: senas juk. Tiesa, ir dėl geltonos jo spalvos esama skirtingų nuomonių. Rodos, po remonto jis nebebus geltonas.

Tad prisiminkime šio tilto istoriją.

Šis tiltas – kultūros paveldo vertybių registre

Geltonasis tiltas – istorinę techninę vertę turintis automobilių kelių tiltas, stovintis Šilutėje, Rusnės g. Metalinis arkinis tiltas nutiestas 1914 m. per Šyšos upę, vieninteliame tuo metu sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje. Tiltą projektavo inžinierius Fabianas.

Šilokarčemoje (Šilutėje) pradėjus statyti mažųjų laivų uostą, atsirado poreikis pastatyti tiltą per Šyšos upę. Pastatytas XX a. pradžioje jis padidino vietovės komunikacinę svarbą, sujungdamas iš kelių kaimų susiformavusią Šilutę su tuo metu reikšminga Rusnės sala. Pastatytas valstybės lėšomis. Išlikęs originalus statinys, duomenų apie buvusius perstatymus, rekonstrukcijas nepateikiama.

Tilto vietoje upės plotis – 20 m, gylis – 1 m. Statinio ilgis – 40 m (nors kituose šaltiniuose teigiama, jog ilgis – 31,68 m.), plotis – 5 m (be šalitilčių), aukštis – 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Akmeninės kranto atramos laiko 32,1 m ilgio plieninių arkų konstrukciją. Tarpinių atramų nėra. Dėl konstrukcijos ypatumų neįrengta deformacinių pjūvių ir atrėmimo guolių. Važiuojamoji dalis nutiesta arkų apatinėje dalyje, ant skersinių ir išilginių metalinių sijų įrengtos gelžbetonio plokštės. Ant tilto išsaugota akmens tašų grindinio danga.

Pastaruosius keliasdešimt metų santvarinio tilto arkos nudažytos geltonai. Geltonasis tiltas yra Šilutės senamiesčio urbanistikos ir technikos paminklas, 1995 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.

Šilutiškių vadinamas Ligoninės arba Geltonasis tiltas eina per Šyšos upę mieste, krašto kelyje Šilutė-Rusnė (Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtis), tiltas turi istorinę, techninę vertę. Tiltas atspindi ano šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Pastatytas valstybės lėšomis.

Tilto pamatai ir atramos – akmeniniai, perdanga (laikančioji konstrukcija) – plieninė arka. Pastaruosius keliasdešimt metų arkos nudažytos geltonai. Kniedytos konstrukcijos parodo to laiko statybos kultūrą. Tilto ilgis 40 m, plotis 5 m, aukštis 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Tai Šilutės senamiesčio urbanistikos paminklas.

Arkiniai tiltai – vieni iš seniausiai žinomų tiltų konstrukcijų tipų. Racionali apybrėžos forma (dažniausiai kvadratinė parabolė) lemia šių konstrukcijų racionalų įrąžų pasiskirstymą. Veikiančios simetrinės apkrovos arkoje sukelia tik gniuždymą. Nedidelis lenkiamasis momentas atsiranda tik dėl asimetrinių apkrovų poveikio. Dėl tokios elgsenos ypatumo arkoms sunaudojama santykinai mažai plieno, nors yra perdengiami gana dideli tarpatramiai.

Parengta pagal „Vikipedijos“ inf.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite