Kaip jau paskelbėme, nuo lapkričio 19 iki kitų metų rugsėjo 30 d. bus remontuojamas Geltonasis tiltas Šilutėje per Šyšos upę. Jo adresas – Lietuvininkų g. 2, Šilutė. Čia prasideda per miestą į rytinę pusę nusidriekusi Lietuvininkų – Tilžės gatvė, o už šio tilto į vakarinę pusę – Rusnės gatvė ir kelias į Rusnę. Tiesa, šioje Rusnės gatvėje yra ir kitų rajono žmonėms bei svečiams svarbių vietų: privatus medicinos centras, Šilutės ligoninė, laivų nuleidimo į Šyšą aikštelė, Šilutės baseinas ir kt.

Iš Klaipėdos pusės į Šilutę atvykę poilsiautojai, žvejai, kaip įprasta, šiuo tiltu suka į Rusnę. Būna kamščių. Mat tiltas turi tik vieną eismo juostą, siaurokas. Tad vienoje Šyšos upės pusėje ar kitoje kartais stovi ir laukia ne po vieną automobilį.

Ne kartą viešoje erdvėje svarstyta ir tilto būklė: senas juk. Tiesa, ir dėl geltonos jo spalvos esama skirtingų nuomonių. Rodos, po remonto jis nebebus geltonas.

Tad prisiminkime šio tilto istoriją.

Šis tiltas – kultūros paveldo vertybių registre

Geltonasis tiltas – istorinę techninę vertę turintis automobilių kelių tiltas, stovintis Šilutėje, Rusnės g. Metalinis arkinis tiltas nutiestas 1914 m. per Šyšos upę, vieninteliame tuo metu sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje. Tiltą projektavo inžinierius Fabianas.

Šilokarčemoje (Šilutėje) pradėjus statyti mažųjų laivų uostą, atsirado poreikis pastatyti tiltą per Šyšos upę. Pastatytas XX a. pradžioje jis padidino vietovės komunikacinę svarbą, sujungdamas iš kelių kaimų susiformavusią Šilutę su tuo metu reikšminga Rusnės sala. Pastatytas valstybės lėšomis. Išlikęs originalus statinys, duomenų apie buvusius perstatymus, rekonstrukcijas nepateikiama.

Tilto vietoje upės plotis – 20 m, gylis – 1 m. Statinio ilgis – 40 m (nors kituose šaltiniuose teigiama, jog ilgis – 31,68 m.), plotis – 5 m (be šalitilčių), aukštis – 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Akmeninės kranto atramos laiko 32,1 m ilgio plieninių arkų konstrukciją. Tarpinių atramų nėra. Dėl konstrukcijos ypatumų neįrengta deformacinių pjūvių ir atrėmimo guolių. Važiuojamoji dalis nutiesta arkų apatinėje dalyje, ant skersinių ir išilginių metalinių sijų įrengtos gelžbetonio plokštės. Ant tilto išsaugota akmens tašų grindinio danga.

Pastaruosius keliasdešimt metų santvarinio tilto arkos nudažytos geltonai. Geltonasis tiltas yra Šilutės senamiesčio urbanistikos ir technikos paminklas, 1995 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.

Šilutiškių vadinamas Ligoninės arba Geltonasis tiltas eina per Šyšos upę mieste, krašto kelyje Šilutė-Rusnė (Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtis), tiltas turi istorinę, techninę vertę. Tiltas atspindi ano šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Pastatytas valstybės lėšomis.

Tilto pamatai ir atramos – akmeniniai, perdanga (laikančioji konstrukcija) – plieninė arka. Pastaruosius keliasdešimt metų arkos nudažytos geltonai. Kniedytos konstrukcijos parodo to laiko statybos kultūrą. Tilto ilgis 40 m, plotis 5 m, aukštis 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Tai Šilutės senamiesčio urbanistikos paminklas.

Arkiniai tiltai – vieni iš seniausiai žinomų tiltų konstrukcijų tipų. Racionali apybrėžos forma (dažniausiai kvadratinė parabolė) lemia šių konstrukcijų racionalų įrąžų pasiskirstymą. Veikiančios simetrinės apkrovos arkoje sukelia tik gniuždymą. Nedidelis lenkiamasis momentas atsiranda tik dėl asimetrinių apkrovų poveikio. Dėl tokios elgsenos ypatumo arkoms sunaudojama santykinai mažai plieno, nors yra perdengiami gana dideli tarpatramiai.

Parengta pagal „Vikipedijos“ inf.