Šilutėje žydi magnolijos

Gerokai prieš Atvelykį Šilutėje jau buvo galima pamatyti pražydusių magnolijų. Du dideli medžiai baltais žiedais pasipuošė Lietuvininkų g., Šilutėje, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato.

Yra magnolijų ir  prie Šilutės seniūnijos. Rodos, užuovėjos joms netrūksta, tačiau pražysta gerokai vėliau. Prie savivaldybės abu medžiai tarsi prigludę prie pastato: jis užstoja nuo šiaurinių ir vakarinių vėjų, o saulės neužgožia niekas, nes atokiau plevėsuoja tik ant aukštų stiebų iškeltos Lietuvos, Šilutės ir kitos vėliavos.

Pasakojama, kad magnolijos į Šilutę atkeliavo 1933-1934 metais. Du egzotiškus medelius tuomet į Šilutę parvežė miesto burmistras Martynas Redveikis. Po karo šiais medeliais rūpintis entuziastingai ėmėsi inžinieriaus mokslus baigęs Liudvikas Juraška. 1945 m. jis su žmona Janina ir dukra Eugenija apsigyveno Liepų gatvėje, kur prie namo žydėjo magnolija. Gražus ir retas medis sudomino L. Jurašką. Vyras rinko sėklas, sėjo, bet vis nesisekė. Ir tik po poros dešimčių metų jam pavyko išauginti pirmuosius magnolijų daigelius. Vėliau sekėsi geriau. Tėvo darbą sėkmingai tęsė dukra Eugenija Juraškaitė-Murauskienė. Būtent jos padovanotos magnolijas dabar žydi prie savivaldybės pastato.

Šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro yra pastatytas atminimo ženklas L. Juraškai, kuris padėjo Šilutei pelnyti magnolijų miesto vardą.

Dabar mūsų krašte magnolijų galima pamatyti ir Šilutės gyventojų sodybose, ir Šilutės priemiestyje, Pagryniuose, kitur.

Važiuojantys Lietuvininkų gatve pro Šilutės rajono savivaldybės pastatą sustoja arba sulėtina automobilio greitį – visi nori pasigrožėti magnolijų baltais žiedais. Juk įdomu: medžiai be lapų, o apsipylę baltais žiedais. Jeigu nematėte, eidami pasivaikščioti stabtelkite. Tai – tikro pavasario vaizdas.

Man pasidžiaugti teko per Atvelykį. Saulės nebuvo, lynojo, tačiau grožis dėl to nesumenko. Dalinuosi tuo, ką pamačiau.

Stasė Skutulienė, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite