Šilutėje žydi magnolijos

Gerokai prieš Atvelykį Šilutėje jau buvo galima pamatyti pražydusių magnolijų. Du dideli medžiai baltais žiedais pasipuošė Lietuvininkų g., Šilutėje, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato.

Yra magnolijų ir  prie Šilutės seniūnijos. Rodos, užuovėjos joms netrūksta, tačiau pražysta gerokai vėliau. Prie savivaldybės abu medžiai tarsi prigludę prie pastato: jis užstoja nuo šiaurinių ir vakarinių vėjų, o saulės neužgožia niekas, nes atokiau plevėsuoja tik ant aukštų stiebų iškeltos Lietuvos, Šilutės ir kitos vėliavos.

Pasakojama, kad magnolijos į Šilutę atkeliavo 1933-1934 metais. Du egzotiškus medelius tuomet į Šilutę parvežė miesto burmistras Martynas Redveikis. Po karo šiais medeliais rūpintis entuziastingai ėmėsi inžinieriaus mokslus baigęs Liudvikas Juraška. 1945 m. jis su žmona Janina ir dukra Eugenija apsigyveno Liepų gatvėje, kur prie namo žydėjo magnolija. Gražus ir retas medis sudomino L. Jurašką. Vyras rinko sėklas, sėjo, bet vis nesisekė. Ir tik po poros dešimčių metų jam pavyko išauginti pirmuosius magnolijų daigelius. Vėliau sekėsi geriau. Tėvo darbą sėkmingai tęsė dukra Eugenija Juraškaitė-Murauskienė. Būtent jos padovanotos magnolijas dabar žydi prie savivaldybės pastato.

Šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro yra pastatytas atminimo ženklas L. Juraškai, kuris padėjo Šilutei pelnyti magnolijų miesto vardą.

Dabar mūsų krašte magnolijų galima pamatyti ir Šilutės gyventojų sodybose, ir Šilutės priemiestyje, Pagryniuose, kitur.

Važiuojantys Lietuvininkų gatve pro Šilutės rajono savivaldybės pastatą sustoja arba sulėtina automobilio greitį – visi nori pasigrožėti magnolijų baltais žiedais. Juk įdomu: medžiai be lapų, o apsipylę baltais žiedais. Jeigu nematėte, eidami pasivaikščioti stabtelkite. Tai – tikro pavasario vaizdas.

Man pasidžiaugti teko per Atvelykį. Saulės nebuvo, lynojo, tačiau grožis dėl to nesumenko. Dalinuosi tuo, ką pamačiau.

Stasė Skutulienė, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite