Gerokai prieš Atvelykį Šilutėje jau buvo galima pamatyti pražydusių magnolijų. Du dideli medžiai baltais žiedais pasipuošė Lietuvininkų g., Šilutėje, prie Šilutės rajono savivaldybės pastato.

Yra magnolijų ir  prie Šilutės seniūnijos. Rodos, užuovėjos joms netrūksta, tačiau pražysta gerokai vėliau. Prie savivaldybės abu medžiai tarsi prigludę prie pastato: jis užstoja nuo šiaurinių ir vakarinių vėjų, o saulės neužgožia niekas, nes atokiau plevėsuoja tik ant aukštų stiebų iškeltos Lietuvos, Šilutės ir kitos vėliavos.

Pasakojama, kad magnolijos į Šilutę atkeliavo 1933-1934 metais. Du egzotiškus medelius tuomet į Šilutę parvežė miesto burmistras Martynas Redveikis. Po karo šiais medeliais rūpintis entuziastingai ėmėsi inžinieriaus mokslus baigęs Liudvikas Juraška. 1945 m. jis su žmona Janina ir dukra Eugenija apsigyveno Liepų gatvėje, kur prie namo žydėjo magnolija. Gražus ir retas medis sudomino L. Jurašką. Vyras rinko sėklas, sėjo, bet vis nesisekė. Ir tik po poros dešimčių metų jam pavyko išauginti pirmuosius magnolijų daigelius. Vėliau sekėsi geriau. Tėvo darbą sėkmingai tęsė dukra Eugenija Juraškaitė-Murauskienė. Būtent jos padovanotos magnolijas dabar žydi prie savivaldybės pastato.

Šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro yra pastatytas atminimo ženklas L. Juraškai, kuris padėjo Šilutei pelnyti magnolijų miesto vardą.

Dabar mūsų krašte magnolijų galima pamatyti ir Šilutės gyventojų sodybose, ir Šilutės priemiestyje, Pagryniuose, kitur.

Važiuojantys Lietuvininkų gatve pro Šilutės rajono savivaldybės pastatą sustoja arba sulėtina automobilio greitį – visi nori pasigrožėti magnolijų baltais žiedais. Juk įdomu: medžiai be lapų, o apsipylę baltais žiedais. Jeigu nematėte, eidami pasivaikščioti stabtelkite. Tai – tikro pavasario vaizdas.

Man pasidžiaugti teko per Atvelykį. Saulės nebuvo, lynojo, tačiau grožis dėl to nesumenko. Dalinuosi tuo, ką pamačiau.

Stasė Skutulienė, autorės nuotr.