Nuo lapkričio 22 d. iki 2023 m. sausio 8 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veikia kalėdinių žaislų ir atvirukų paroda. Parodos eksponatai atrinkti iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, kuriuos papildo ir muziejininkų asmeninėse kolekcijose išsaugoti žaislai. Seniausi eksponatai datuojami XX a. 3–4 deš.

Iš Kalėdų eglutės istorijos

Gražiausių metų švenčių proga Šiaulių „Aušros“ muziejus kviečia žvilgtelėti į kalėdinės eglutės istoriją.

Jos pradininke laikoma Vokietija, kur jau XVI a. krikščionys į savo namus parsinešdavo ir puošdavo eglės medelius. Visuotine namų puošmena, tikruoju šeimų kalėdiniu džiaugsmu eglė tapo tik nuo XIX a. vidurio – kai Anglijos princas Albertas 1840 m. savo žmonai karalienei Viktorijai paruošė kalėdinę staigmeną – rūmuose buvo papuošta žaliaskarė. Tuomet kalėdinės eglės tradicija ėmė plačiai plisti didikų rūmuose bei dvaruose. Šis paprotys pamažu išpopuliarėjo ir kitose Europos šalyse.

Kas įdomiausia šilutiškiams, Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose pirmoji Kalėdų eglė paminėta 1853 m., kai Vainute (dab. Šilutės r.), vieno valdininko bute, ją pamatė tenykštis kunigas, poetas Antanas Baranauskas.

Plačiau egles pradėta puošti XIX a. pab.–XX a. pr. Pirmiausia jos pasiekė dvarus ir miestiečių namus, trečiajame dešimtmetyje pradėtos puošti mokyklose, o į kaimus ši tradicija atėjo tik XX a. 4 dešimtmetį.

Puošdavo ir saldainiais, ir sausainiais

Pradžioje lietuviai savo egles puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius papuošimus. Taip pat buvo naudojami  kepiniai – lipdyti iš kūčiukų tešlos ir kepti figūriniai sausainiai – paukščiukai, arkliukai, voveraitės, mėnulis, žvaigždės, įvairios gėlytės. Trečio dešimtmečio pradžioje eglutes imta barstyti vatos gniužulėliais, vėliau paplito ir pirktiniai eglučių papuošalai.

Stikliniai blizgūs papuošalai Lietuvą pasiekdavo iš Vokietijos, kur jie buvo masiškai gaminami nuo 1848 m. Kalėdinių eglučių šventės pradėtos rengti mokyklose, įmonėse, organizacijose. Papuoštų eglių atsirasdavo ir parduotuvių vitrinose.

Parodoje eksponuojami „Aušros“ muziejuje saugomi tarpukario eglės žaisliukai. Šiauliuose 1939 m. pirktus žaislus muziejui padovanojo mokytoja Joana Sajienė. Juos įsigijo jos mama R. Šlėžaitė-Niporavičienė. Parodoje eksponuojami ir XX a. 4–5 deš. Vokietijoje pagaminti rankų darbo žaisliukai, dovanoti Jovitos Budzinauskienės, gyvenančios Vilniuje. Tai – juvelyriškai, iš stiklinių karoliukų bei vamzdelių, suverti žaisliukai: „Lėktuvėlis“, „Žibintas“, Malūnėlis“, „Drugelis“ ir kt.  J. Budzinauskienė muziejui iš viso padovanojo 120 eglutės žaisliukų. Ji ilgą laiką gyveno Latvijoje, buvo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, todėl didžioji kolekcijos dalis yra įsigyta Latvijoje XX a. 7–9 dešimtmetyje. Tokios pat eglių puošmenos tuo metu vyravo ir Lietuvoje. Tai – stikliniai, įvairių formų žaislai: bumbulai, kankorėžiai, paukšteliai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės, varvekliai. Kai kurie – su ano meto  ženklais. Dalį jų taip pat galima pamatyti parodoje.

Pirmasis atvirukas – 1843 metų

Pirmasis kalėdinis atvirukas pasirodė Anglijoje 1843 m. Lietuvoje atvirukai pradėti spausdinti 1875 m., o 1890 m. pasirodė ir spalvoti. Tarpukariu Lietuvoje labai išpopuliarėjo šventiniai sveikinimo atvirukai. Dauguma jų buvo spausdinami užsienyje, tik Lietuvoje įspausdavo lietuvišką užrašą. Juose dažniausi žiemos peizažai, įvairių miško žvėrelių, paukštelių, vaikų su dovanomis prie eglės atvaizdai. Nemažai religinių atvirukų – su Kūdikėliu Jėzumi, angelais. Pasitaikydavo atvirukų su idiliškomis įsimylėjusių porelėmis.

Paroda Venclauskių namuose-muziejuje gausiai iliustruota kalėdiniais atvirukais. Čia ir šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) tarpukariu sukurti kalėdiniai atvirukai, išleisti žinomo leidėjo, fotografo Kosto Cerpinskio (1887–1987). Eksponuojamas  ir 1906 m. iš Šveicarijos į Puziniškio dvarą rašytojai Gabrielei Petkevičaitei (1861–1943) atsiųstas sveikinimo atvirukas. Eksponuojami šiauliečio pedagogo, vadovėlių autoriaus Jono Murkos (1889–1945) šeimai siųsti kalėdiniai sveikinimai, JAV lietuvių išeivių organizacijų leisti atvirukai, lietuvių dailininkų XX a. 8–9 deš., Šiaulių „Aušros“ muziejaus kalėdiniai atvirukai.

Parodoje eksponuojamas Pelikso Bugailiškio (1883–1965) naujametinis sveikinimas „Aušros“ muziejininkams, siųstas 1962 m. Jo palinkėjimas, kad muziejininkystės „<…> dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų“. Jis jaudina bei įpareigoja ir šiandien, pasitinkant Šiaulių „Aušros“ muziejaus 100-ąsias įkūrimo metines, kurios bus minimos 2023 m. kovo 11 d.

Parengta pagal ausrosmuziejus.lt inf.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.